EN„Jei vaikas laukiamas mokykloje ir priimamas toks, koks yra (savo išvaizda ir vidumi), skatinamas įsitraukti į intelektualią veiklą ir reikšti net fantastiškiausias mintis, jis jaučiasi esąs reikalingas ir gali kurti“ (Ruseckienė L., 2001.)
Lietuvių kalbos mokymas apima ir lingvistinį, ir kraštotyros, ir psichologinį turinį. Ugdant kalbą įgyjama žinių ir apie pačią kalbą, ir įvairaus turinio bendro pobūdžio žinių, ir formuojama asmenybė, perimamas elgesio, kultūros tradicijas. Atskirą problemą sudaro gabių vaikų identifikavimas, nustatant jų kalbinius gebėjimus. Kartais pavyzdingas vaiko elgesys mokymo procese tapatinamas su gabumais, o gabūs vaikai dėl asmeninių savybių (nedrausmingumo, uždarumo, nekomunikabilumo ir kt.) ar socialinių priežasčių (asocialios šeimos, skurdžios buities sąlygų ir pan.) lieka nepastebėti.
Brandišauskienė A. (2009), tyrinėjanti gabių mokinių atpažinimą, teigia, kad „pedagogai į gabių mokinių didelį kūrybiškumą (t.y. gabumų raišką) gali žvelgti net kaip į sarkastiškumą, netaktiškumą, norą nusižengti drausmei ir pan.“ Pasak autorės, „ugdytojai linkę teikti pirmenybę mokiniams, kurie turi tam tikrų pasiekimų ir yra malonūs jiems, o ne vaikams, kurie pasižymi nevaržomu, neįprastu kūrybiškumu“. Freeman J. (2007) taip pat mano, kad „kova dėl puikių pažymių riboja gabių mokinių emocinę raidą (pvz., jų laisvę žaisti ir būti kūrybingiems) ir slopina asmenybę“, nes kūrybiškumas – tai „visos asmenybės gebėjimas originaliai mąstyti ir jausti“ (Jovaiša L., 1993).
Valčeskienės V. ir Ramanauskienės R. (2007) nuomone, mokytojai ne visada pakankamai įžvelgia vaikų gabumus: dažniausiai jie remiasi mokinių pasiekimais ir sėkmingu prisitaikymu mokykloje, tačiau ne visada atsižvelgia į tai, ką vaikai galėtų pasiekti, t.y. į potencialias mokinių galimybes.
Brandišauskienės A. (2009) nuomone, „Gabius vaikus pedagogai geriausiai diferencijuoja pagal kognityvinius (atminties, mąstymo) gebėjimus. <…..> Pagal socioemocines (vertybės, savęs realizavimo poreikis) charakteristikas mokytojai gabius mokinius diferencijuoja žymiai rečiau. <…..> Intuityvių – kūrybinių ir fizinių charakteristikų mokytojai nelaiko reikšmingomis gabiems mokiniams“.
Ramanauskienės I. (2010) nuomone, didžiausios problemos kyla dėl „mokytojų vidinės motyvacijos ir pasirengimo stokos, praktiniam darbui paruoštos medžiagos trūkumo. Net ir stipresniems mokiniams skirtos priemonės nenaudoja gabiems vaikams naudingų mokymo metodų”.
„Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje“ (2009) teigiama, kad „vienas iš dažniausiai naudojamų vaiko gabumų atskleidimo būdų yra mokomųjų dalykų olimpiados, konkursai, kiti tikslinės paskirties renginiai, tačiau labiausiai orientuoti į aukštus mokymo rezultatus, o ne į pačių gabumų atskleidimą“.
Viso pasaulio vaikai panašūs – jiems visiems reikia pradėti mokytis kalbėti, mintis reikšti raštu, bendrauti ir bendradarbiauti verbaliniu būdu. Gabūs kalbai mokiniai išsiskiria verbaliniais gebėjimais, kurie yra universalūs. Tai tik suaugusieji sugalvojo, kad vieną kalbą yra lengviau ar sunkiau išmokti nei kitą. Pastebima, kad kalbos mokymasis aplinkoje, kurioje nebijoma rizikuoti, kad nepasiseks, kur kalbos mokymasis yra linksma, eksperimentinė patirtis, tampa sėkmingo mokymosi sąlyga.
Lingvistinių gebėjimų turintis mokinys parodo žavėjimąsi žodžiais ir jų manipuliavimu, jautrumą žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui, mėgsta žodžių žaismą, rimuotus eilėraščius, klausytis įvairių istorijų, save reikšti raštu ir/arba žodžiu, t.y. „valdo“ rašytinį žodį, naudoja kitokias atsakymų į klausimus formas.
Yra daug berniukų su neišvystytu asmeniniu intelektu, nes jie vėliau išsilavina ir verbalinį intelektą. Berniukai greičiau yra veikiantys nei kalbantys. Dažnas atvejis, kai jie nėra drąsinami diskutuoti, nekviečiami atvirai dėstyti, ką jaučia. Vaikinai yra mažiau svarstantys nei merginos. Jų pasaulis hierarchinis, sukoncentruotas į veiksmą, konkurenciją. Kad būtų skatinamas vidinis intelektas, reikėtų:
– stiprinti skaitymo ir raštingumo įgūdžius;
– užduoti klausimus ir skatinti kalbos vartojimą;
– dirbant grupėje ypatingai akcentuoti bendradarbiavimą, o ne konkurenciją;
– konstruoti diskusijas porose ir grupėse;
– pagirti už tikslumą, teisingumą, atvirumą ir apgalvojimą;
– panaudoti daugybę įžangų, pabaigų ir įvairių turinio dalių;
– panaudoti ne tik relaksaciją, įtampos mažinimo metodus, bet ir tinkamą muziką.
Lietuvių kalbos pamokų metu tolygiai formuojami visi pagrindiniai kalbinės veiklos – klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo – praktiniai gebėjimai. Gabūs mokiniai mėgsta dirbti, užduotis atlieka greitai ir noriai, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, mėgsta atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus, pagrįsti savo nuomonę ir pan. Tokie mokiniai žingeidus, imlūs naujai informacijai, greitai ją perpranta, geba teorines žinias pritaikyti praktiškai. Taip pat jie pasižymi plačiais interesais, turtingu žodynu. Dažnai gabūs mokiniai išsiskiria smalsumu, pomėgiu kalbėti jį dominčiomis temomis, pvz., apie perskaitytas knygas.
Mokiniai labai skiriasi ne tik savitomis psichinėmis savybėmis (suvokimo, mąstymo, vaizduotės, jausmų, interesų, dėmesio, valios, temperamento ir kt.), bet ir kalbos išsivystymu, turimų žinių apimtimi bei pobūdžiu, išraiškos būdu ir pan. Gabūs mokiniai išsiskiria gebėjimu dirbti su įvairiais informaciniais šaltiniais, t.y. jie geba informacijos ieškoti ne tik spausdintiniuose šaltiniuose, bet ir internetinėje erdvėje. Tokie mokiniai nemėgsta reikšti minčių raštu (rašyti ranka), jiems lengviau rastą informaciją pateikti spausdintu būdu, t.y. rašyti ją kompiuteryje.
Akivaizdu, kad kiekvienas mokinys turi savitą unikalią intelektų kombinaciją. Tas unikalumas ir apsprendžia individualų tik tam vienam mokiniui priimtiną mokymosi būdą. Individualių savybių (intelekto) skirtumai iki galo nepaaiškina mokymosi proceso, tačiau pagrindžia tai, kad kiekvienas mokinys turi sau priimtiną galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdą, susiformuoja tam tikrą mokymosi stilių, priklausomą nuo aplinkybių ir poreikių. Mokymo procesui tai reiškia, kad svarbiausi ar tinkamiausi metodai turėtų būti grįsti įvairove ir galimybe rinktis. Kartais gabūs mokiniai nesugeba išmokti kartu su visais, bet gali išmokti žymiai geriau už visus kitus, jei yra panaudojamos tinkamos mokymosi strategijos (pvz., interaktyviojo skaitymo).