ENMokiniams užduotys pateikiamos pagal Pradinio ugdymo programoje nurodytas matematikos mokymosi sritis bei klasių koncentrus (1-2 kl. ir 3- 4 kl.). Iš viso praktinę dalį sudaro 5 skyriai:
– Skaičiai ir skaičiavimai
– Algebra
– Geometrija
– Matai ir matavimai
– Statistika
Kiekvienas skyrius skirstomas į du poskyrius – užduotys 1-2 kl. ir užduotys 3-4 kl. Užduotis galima spręsti pamokoje kartu su visais mokiniais, dirbti grupėmis arba individualiai. Mokymosi veiklą pasiūlo mokytoja arba ją gali pasirinkti mokiniai. Po kai kuriomis užduotimis pateikiami atsakymai, kad mokiniai galėtų pasitikrinti. Tačiau yra užduočių, kuriose galimi keli sprendimo būdai. Tuomet siūloma pasitarti su klasės mokytoja.
Siekiant visapusiško vaiko ugdymo, užduotys pateikiamos įvairios – lavinančios mąstymą, atmintį, įgūdžius, o siekiant išvengti monotonijos, veikla pateikiama įvairaus pobūdžio – įrašyti, išspręsti, nubraižyti, sukurti schemą ir t.t. Atlikdami užduotis mokiniai taikys mąstymo operacijas: palyginimą, analizę ir sintezę, abstrahavimą, apibendrinimą, konkretinimą.
Palyginimas – tai pažinimo objektų gretinimas siekiant išsiaiškinti, kuo jie panašūs (bendrosios savybės) ir kuo jie skiriasi (savitos savybės). Ši operacija yra kitų mąstymo operacijų pagrindas.
Analizė – tai mintinas pažinimo objekto skaidymas į dalis, o sintezė – mintinas atskirų elementų jungimas į visumą. Realiame mąstymo procese analizė ir sintezė visuomet vyksta kartu.
Abstrahavimas – tai mintinis objektų esminių savybių ir požymių išskyrimas, atsisakant visų kitų savybių ir požymių. Abstrahavimo rezultatas – išskirtoji savybė arba požymis – pats tampa mąstymo objektu.
Apibendrinimas gali būti dviejų skirtingų formų:
– empirinis apibendrinimas – kai mintyse išskiriamos dviejų ar daugiau objektų bendrosios savybės ir pagal jas objektai jungiami į grupes;
– mokslinis teorinis apibendrinimas – taikant analizę, mintyse iškeliamos nagrinėjamo objekto arba kelių objektų esminės savybės sudarant bendrą ištisos objektų klasės sąvoką.
Konkretinimas taip pat gali pasireikšti dviem formomis:
– kaip mintinis ėjimas nuo bendrybės prie atskirybės;
– kaip kilimas nuo abstrakčios bendrybės prie konkrečios atskirybės, atskleidžiant įvairias tos abstrakčios bendrybės savybes ir požymius, kaip tos abstrakčios bendrybės papildymas, praturtinimas konkrečiu turiniu.
Atsižvelgiant į mokinių raidos ypatumus, 1-2 klasių mokiniams užduotys pateikiamos lengvesnės, o 3- 4 kl. mokiniams – sudėtingesnės. Gali pasirodyti, kad kai kurios užduotys yra labai lengvos. Tikslas – mokiniams patirti emocinį pasitenkinimą bei pasitikėti savo jėgomis.
Po užduočių skyriaus pateikiama refleksija mokiniui, kad jis įsivertintų darbą, kilusias problemas ir pan., nes ugdymo procese svarbus atgalinis ryšys. Kiekvienas skyrius apibendrinamas ,,Idėjų žemėlapiu“, kuriame nurodoma kita galima (papildoma) veikla. Literatūroje teigiama, kad gabaus mokinio nepatartina apkrauti gausa papildomų užduočių, bet sudaryti sąlygas jam rinktis veiklą, atitinkančią jo pomėgius, interesus ir pan. Tokiam mokiniui siūloma suteikti papildomas galimybes, o ne papildomo, monotoniško darbo. Idėjų žemėlapį kiekvienas mokytojas ir mokinys gali kuri pats, atsižvelgiant į mokymosi silių, individualias savybes bei pomėgius. Vaikas – tai žibintas, kurį uždegti siūloma mokytojui.
Siekiant atgalinio ryšio iš pedagogų, skyriaus pabaigoje siūloma refleksija mokytojui – kas patiko, ką siūlytumėte keisti. Suprantama, kad šiandieninėje mokykloje mokytojas turi daug įvairaus ir papildomo darbo, trūksta laiko, tačiau Jūsų nuomonė, komentaras padėtų siekti tobulumo.
Jeigu matematikoje nebūtų grožio, tai nebūtų ir pačios matematikos. Kokia dar jėga galėtų pritraukti prie tokio nelengvo mokslo didžiausius žmonijos genijus? (M.A. Čaikovskis).
Linkime atraskite grožį ir naujus kelius…