ENGabumai – tai individualios psichologinės žmogaus savybės, lemiančios vienokios ar kitokios jo veiklos sėkmę. Gabumai yra įgimti, tačiau jie kinta ir vystosi. Gabumai glaudžiai susiję su pažintiniais procesais – atmintimi, dėmesiu, mąstymu, kalba. O taip pat su asmenybės kryptingumu, pastoviais polinkiais į vienokią ar kitokią veiklą. Tų pačių kurios nors veiklos rezultatų galima pasiekti turint įvairių gabumų, be to, tas pats gabumas gali būti sėkmingos įvairių rūšių veiklos sąlyga. Todėl kurio nors gabumo stoką galima kompensuoti kitu gabumu.
Gebėjimai – mokymu išugdyti protinis/fizinis gabumas konkrečiai veiklos sričiai. Gebėjimas (aktualija), skirtingai nei gabumas (potencija), gali būti matuojamas jam reiškiantis (cit. pgl. http://www.aikos.smm.lt/html/8/fcontent.html). Individo gebėjimai atsiskleidžia mokantis veiklos ir nustatomi pagal tai, kaip greitai, lengvai ir tvirtai, palyginti su kitais tokias pat sąlygas turinčiais žmonėmis, išmoksta ją atlikti.
Dažniausiai skiriami bendrieji gebėjimai, kurie siejami su intelektu ir apibūdinami aukštais intelekto testų rezultatais. Bendrieji gebėjimai – tai pažinimo procesų ypatumai, būtini bet kuriai protinei veiklai atlikti: gebėjimas sutelkti dėmesį, įsiminti, atgaminti informaciją, suvokti, lyginti, sisteminti, nustatyti priežasties ir pasekmės ryšius ir pan. (Šimelionienė, 2008).