Gabumų ir talentingumo modeliai

Intelektas – tai kognityviniai gebėjiami, susiję su gebėjimu efektyviai spręsti iškilusias problemas. Intelekto konstrukto pagrindiniai elementai: abstraktus, loginis produktyvus mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, gebėjimas išmokti (Rhotman, cit. pgl. Grigaitė ir kt., 2009). Taigi, bendrasis intelektas, kurį matuoja psichometriniai intelekto testai, sudaro ypatingo gabumo pagrindą.
Specialieji gebėjimai – tai gebėjimai pasireiškiantys vienoje ar keliose srityse (matematikos, kalbos, muzikos, socialiniai ir pan.).
Itin dideli gabumai nusakomi talento ir genialumo sąvokomis.
Talentingumas – tai ypatingi gebėjimai ir pasiekimai, visų pirma specialieji. Juos lemia gabumų, intelekto, žinių, motyvacijos, nuostatų visuma, nulemianti asmens sėkmę įvairiose srityse. Kai kurie autoriai talentingumą sieja su meniniais gebėjimais. F. Gagne (2007) talentingumą laiko sistemingai išugdytais gebėjimais.
Genialumas – Tai didžiausi asmens gebėjimai, tiek bendrieji (intelektas), tiek specialieji. Genialių žmonių pasiekimai daro didelę įtaką visuomenės ir kultūros raidai.
Pastarųjų dešimtmečių tyrimai parodė, kad gabūs vaikai labai skiriasi savo asmenybės, mokymosi, suvokimo ypatumais. Vieni jų turi motyvaciją ir norą tobulinti savo gebėjimus, kiti ne. Skiriasi ir jų gebėjimas greitai ir tiksliai suvokti naują informaciją, įgyti žinių, kurti naujas idėjas ir netgi amžiaus periodai, kuriuose atsiskleidžia gebėjimai.
Pastebėti ir kultūrų skirtumai, padedantys ar žlugdantys talentų atsiskleidimą. Suvokiama, kad gabumai ir talentingumas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, todėl atskleisti ir ugdyti talentus kiekvienu atveju reikia skirtingai. Pastaraisiais metais labiau imta domėtis tuo, ką vaikas galėtų padaryti artimiausiu metu, o ne vien tuo, ką jau gali padaryti dabar. Didžiausia problema įžvelgti, ką vaikas netrukus galėtų padaryti, išsiaiškinti, kodėl jis to nepadaro, ir jam padėti.
Gabumų samprata Lietuvos Švietimo koncepcijoje
2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2667 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras patvirtino “Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategiją“. Joje patiekimas toks gabumų apibrėžimas: “Gabumas – tai anatominių-fiziologinių sėkmingos veiklos pradmenų, užuomazgų visuma, sąlygojanti lengvą, greitą ir kokybišką fizinių veiksnių plėtrą. Gabumas yra įgimtas, bet jis plastiškas, kinta, kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei įgimti gabumai neplėtojami, nelavinami, jie negali pasireikšti. Gabumas – visų gebėjimų, įgytų mokantis ir dirbant, pagrindas”
http://www.smm.lt/veikla/docs/ataskaitos/smm_atask_05.pdf
Šios strategijos pagrindu buvo parengta Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-258, 2006) ir jos tęsinys (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ISAK-105, 2009, ). Taigi Lietuvoje laikomasi šios nuostatos: „Gabūs vaikai – tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų; juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti; sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis yra labai aukštas (individualiai testuojamų standartizuotais intelekto testais intelekto koeficientas yra du standartiniai nuokrypiai ar daugiau nei vidurkis). Turėdami šiuos intelektinius gebėjimus gabūs vaikai lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius savo vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais pasiekimais. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis. Talentingi vaikai – tai vaikai, turintys ypatingų gebėjimų, kurie pasireiškia vienos ar kelių meno, mokslo ar sporto sričių pasiekimais“
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=D4641718-40D0-4FC9-822A-90E3DACEA2AF

PAVEIKSLĖLIS RUOŠIAMAS

Kaip matyti iš piešinio, talentingumo pagrindą sudaro bendrieji gebėjimai (past. Gal schemoje būtų galima pakeisti tris apatinius stulpelius (uzjuodinta tai, ka reiktu pakeisti) Genetiškai nulemti gabumai, įgymiai. Ankstyvi gebėjimų pasireiškimai, Gebėjimai, mokslumas, polinkiai), kuriuos nulemia genetiškai nulemti gabumai (įgymiai), patirtis šeimoje ir mokykloje, motyvacija ir mokymosi stiliai.
J. F. Feldhuseno nuomone, gabumai, mokslumas, intelektas yra patirties ir motyvacijos rezultatas. Kūrybiškų įžvalgų įgūdžiai, „metakognityvūs“ gebėjimai („mąstymas apie mąstymą“) bei turimų žinių pagrindas nulemia, kokiose srityse pasireikš talentingumas. J. F. Feldhusen tvirtina, kad gabumai gana statiška sąvoka, susijusi tik su intelektiniais gebėjimais. Talentingumas, jo manymu, yra dinamiška sąvoka, kuri apima ir individualius specialiuosius sugebėjimus, ir jų ugdymą bei vystymąsi. Psichologai tyrimų objektu vis dažniau pasirenka gebėjimus ir talentingumą (kartais ir genialumą), kurie, kaip matyti iš schemos, apima ir kūrybiškumą.
Kūrybiškumas, kaip žinia, siejamas su naujo, originalaus produkto sukūrimu. O tam reikia gabumų, motyvų, žinių, mokėjimų, vaizduotės, intuicijos.

Susisiekite su mumis!

Jei turite Jums rūpimų klausimų, susijusių su svetainėje pateikta informacija ar pačia organizacija, esame pasiruošę į juos atsakyti.

Sending

©2019 Gabiųjų ugdymo centras. Sprendimas: VšĮ „Process Lab“ Solo Systems

Log in with your credentials

or    

Forgot your details?