Sunkumai, su kuriais gali susidurti gabūs vaikai

Įvairūs sunkumai kyla ne tik gabiems vaikams. Tačiau,  jei sunkumai kyla gabiems vaikams, tikėtina, kad jų gebėjimai liks neatskleisti. Todėl mokytojams labai svarbu žinoti, kad labai svarbu yra atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius ypatumus,  suprasti ir žinoti, kokie sunkumai gali kliudyti gabumų sklaidai ir kaip jie gali pasireikštia įvairiais vaiko raidos etapais.  Kalbant apie gabius vaikus, neretai kalbama apie  „dvigubą diagnozę“, kuomet gabūs vaikai pripažįstami ir kaip gabūs, ir kartu, kaip turintys mokymosi sunkumų (kitų sutrikimų), kurie gali kliudyti tiek ir atpažinti gabius vaikus, tiek ir kliudyti atsiskleisti gabumams.

Toks gabus vaikas gali būti priskiriamas „dvejopai išskirtiniui“ gabaus vaiko tipui. Šie vaikai mokytojų neretai laikomi vidutiniais. Juos dažniausiai atpažįsta tik specialistai testuodami vaikus ir vertindami jų užduočių atlikimą. Tokie vaikai dažniau pripažįstami kaip turintys negalią, negu kaip gabūs vaikai. Jų elgesys klasėje gali būti destruktyvus, jų mokymasis nepastovus, santykiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais gali būti sudėtingi. Dažniausiai tokie vaikai negauna tinkamos pagalbos. Todėl jiems itin reikia ypatingo dėmsio ir galimybių atskleisti savo gebėjimus, mokyti socialinių įgūdžių, o taip pat – suteikti reikiamų specialistų pagalbą. Namuose tėvai turėtų leisti užsiimti veikla, atitinkančia jų interesus, taip pat naudinga įtraukti juos į šeimos narių bendrą veiklą (Šimelionienė, 2008).

Neretai gabiems vaikams klaidingai diagnozuojami įvairūs sutrikimai (hiperaktyvumas, nuotaikų sutrikimas, depresija ir kt.). Taip atsitinka tada, kai pernelyg mažai žinoma apie gabių vaikų ypatumus, kurie atsiranda dėl specifinių asmenybės savybių ir kurie kartais painiojami su sutrikimais, kuriuos kartais klaidingai nustato psichiatrai, pediatrai ar psichologai.

Iki šiol daugiausia tyrimų buvo atlikta apie gabių vaikų intelektinius ypatumus ir akademinius pasiekimus. Per mažai dėmesio buvo skiriama asmenybiniams tokių vaikų ypatumams tyrinėti.  Todėl gabūs vaikai neretai priskiriami rizikos grupei, nes jie susiduria su įvairiais sunkumais, kurie gali būti vidiniai ir išoriniai. Vidiniai sunkumai dažnai kyla dėl išgyvenimų intensyvumo ir ypatingo jautrumo- kuo gabūs vaikai beužsiimtų, jie viską daro „iš visų jėgų“, atsidavė, visiškai emociškai įsitraukdami. Išoriniai sunkumai kyla dėl netinkamos aplinkos – nuobodulio pamokų metu, tėvų neatsižvelgimo į vaiko interesus, tinkamos pagalbos nebuvimo (Webb, 2000).

Mokytojui labai svarbu detaliau žinoti, kokie sunkumai gali ištikti gabius vaikus ir, jei reikia, ieškoti specialistų pagalbos, kurie nustatytų, ar sunkumai kyla dėl gabiems vaikams paprastai būdingų ypatumų ar dėl kitų priežasčių. Tad šiame skyriuje bus aptariami pagrindiniai sunkumai, su kuriais gali susidurti gabūs vaikai.

Išgyvenimų intensyvumas,  jaudrumas

Daugelio autorių teigimu, beveik universali gabių vaikų savybė yra išgyvenimų intensyvumas (jaudrumas). Išgyvenimų intensyvumas ir gebėjimas susikoncentruoti, atkaklumas yra laikomos aukšto intelekto požymiais, pasireiškiančiais įvairiame amžiuje. Ypač plačiai gabių vaikų jaudrumą, išgyvenimų intensyvumą tyrinėjo K. Dabrowski (cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Jis rėmėsi prielaida, kad gabūs vaikai ir suaugusieji pasižymi įgimta savybe intensyviau reaguoti į dirgiklius, ir šią savybę vadino jaudrumu.

Jaudrumas gali pasireikšti vienoje ar keliose iš penkių sričių:
– Intelektinio jaudrumo požymiai yra šie: smalsumas, klausimų kėlimas, gebėjimas susikaupti, pastabumas, greitas informacijos apdorojimas, gebėjimas lengvai ir greitai išmokti. Tokie vaikai linkę į savistabą, mėgsta galvosūkius, gali ilgai sėdėti ir mąstyti. Jie dažnai susitelkia ties moralinių vertybių ir sąžiningumo problemomis.
– Vaizduotės jaudrumu pasižymintiems gabiems vaikams būdinga laki fantazija, polinkis užsisvajoti, vartoti metaforas kalboje, kūrybingumas. Dažnai ikimokykliniame amžiuje jie turi įsivaizduojamų draugų.
– Į gabių vaikų emocinį jaudrumą dažnai pirmieji dėmesį atkreipia tėvai. Tokie vaikai demonstruoja didesnį susirūpinimą ir intensyvesnes reakcijas į aplinką. Jie linkę stipriai prisirišti prie žmonių, vietų, daiktų, todėl dažnai jiems prikišamas pernelyg jautrus reagavimo būdas. Jausmų intensyvumą atspindi tokios savybės kaip užuojauta, empatija, jautrumas.
– Psichomotorinis jaudrumas pasireiškia didesniu aktyvumo ir energijos lygiu. Energijos perteklių gali atspindėti greita kalba, didelis entuziazmas, intensyvi fizinė veikla, nuolatinis veiksmo poreikis. Nors patys gabūs vaikai yra patenkinti būdami aktyvūs ir judrūs, tačiau aplinkiniams to gali atrodyti pernelyg daug. Suaugę šie žmonės išmoksta kontroliuoti savo psichomotorinį jaudrumą intensyviai sportuodami, užsiimdami rankdarbiais ar tiesiog nuolat siūbuodami kojomis.
– Gabūs vaikai ir suaugusieji, pasižymintys pojūčių jaudrumu, intensyviau reaguoja į išorinius dirgiklius, veikiančius jų klausą, regą, lytėjimą, uoslę, skonį. Juos gali erzinti drabužių siūlės, mirksinčios lemputės, sintetiniai kvapai ar tam tikros konsistencijos maistas. Vaikus mokykloje gali išvarginti nuolatinis nedidelis triukšmas klasėje. Kita vertus, toks jautrumas suteikia galimybę šiems žmonėms ypatingai suvokti muzikos, meno, estetines daiktų savybes.
Jaudrumas ir klaidinga diagnozė

Jaudrumas, kaip asmeninė savybė, nėra teigiamai vertinama visuomenėje. Dažnai minėtos savybės vertinamos kaip nervingumas, hiperaktyvumas, neurotiškas charakteris, perdėtas emocingumas. J.T.Webb (2000) aptaria atvejus, kuomet gabus vaikas dėl savo ypatingo jaudrumo klaidingai priskiriamas prie turinčiųjų mokymosi negalių. Gabiems vaikams, pasižymintiems psichomotoriniu jaudrumu, dažnai nustatoma hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozė. Net ir būdami susitelkę ties užduotimi, tokie vaikai juda, sukinėjasi, todėl jų elgesys atrodo hiperaktyvus. Kita vertus, net jei pačiam vaikui toks elgesys netrukdo susikaupti ir įsisavinti mokymosi medžiagą, jis gali trukdyti kitiems, ir dėl to būti nepriimtinas. Jei vaikas akivaizdžiai nuobodžiauja, nes jis jau žino tai, ką pasakoja mokytoja, jis taip pat atrodys nesutelkęs dėmesio, o tai savo ruožtu gali patvirtinti įtarimus dėl hiperaktyvumo ar dėmesio problemų. Kai kurių gabių vaikų jaudrumas pasireiškia atkaklumu, užsispyrimu, todėl gali būti klaidingai painiojamas su elgesio problemomis, pavyzdžiui, prieštaraujančio neklusnumo sutrikimu, kuris pasireiškia vyraujančiu iššaukiančiu, nepaklusniu, provokuojamu elgesiu. Gabūs vaikai ir suaugusieji pasižymi gera dėmesio koncentracija, stipria motyvacija, bet tik tose srityse, kurias patys pasirenka, o ne kurias nurodo kiti. Jų entuziazmas gali būti beribis, tačiau kartu ir kraštutinis, ypač jei savo teisumu nori įtikinti aplinkinius. Bandymas paveikti jų interesus gali sukelti pykčio reakcijas. Taigi diagnozuojant dėmesio ar elgesio sutrikimus svarbu atsižvelgti į minėtas galimas gabių vaikų ypatybes (cit. pgl. Juknevičienė, 2011).

Jei gabus vaikas yra intravertas

Psichologai atkreipia dėmesį, kad gabūs vaikai gali būti intravertais (Lind, 2011).
Intravertai:
Turi tarsi dvi asmenybes – „privačią“ ir „viešą“;
Mėgsta dirbti atskirai, vieniems;
Gali atsiverti tiems žmonėms, kuriais pasitiki ir būti uždari su kitais;
Nemėgsta diskutuoti, aptarinėti, kaip jie jaučiasi, aptarinėti įvykių ir pan.
Labiau mėgsta mąstyti negu veikti;
Retai pertraukia kitus ir nemėgsta, kai nutraukia juos;
Mokosi stebėdami, analizuodami, mąstydami;
Pernelyg ilgai bendraudamas, tampa niurzgus
Turi stiprų asmeninės erdvės jausmą;
Mėgsta būti vienas;
Sunkiai kalba apie savo jausmus;
Kuklinasi kalbėdami, bijo pasirodyti neišmanėliais.
Kaip elgtis su intravertais mokykoje ir namuose?
Leiskite turėti asmninę erdvę, kurioje intravertai galętų pabūti vieni, niekieno nekliudomis ir „atstatyti savo energiją“;
Duokite jiems laiko apmąstyti, „sudėlioti viską į lentynėles“;
Sudarykite galimybes mokytis giliau ir intensyviau;
Sudarykite sąlygas, padėkite išmoktireikšti savo idėjas ir mintis viešai;
Leiskite jiems „pranokti“ pačius save, o ne kitus, varžantis su jais;
Mokykite, kaip kartais reikia „sustoti mąstyti“ ir pradėti veikti.
Svarbu:
Grįžtamojo ryšio suteikimas
Kalbėtis asmeniškai, duoti laiko vaikui atsakyti
Detalizuoti, paaiškinti
Užduočių skyrimas
Suteikti daugiu laiko apmąstymams;
Leiskite susikoncentruoti, nešokinėkite nuo vieno dalyko prie kito;
Suteikite alternatyvas žodiniams pristatymams
Mokymo/auklėjimo stilius
Gerbkite vaiko norą turėti asmneinė erdvė ir privatumą;
Duokite laiko pagalvoti
Paklauskite vaiko, ko jis pats norėtų labiauisiai (Lind, 2011).
Hiperaktyvumas ir dėmesio sutrikimai

Daugelis tyrėjų sutinka, kad gabumai dažnai siejasi su dėmesio sutrikimais (Montgomery, 2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Kai kuriais atvejais dėmesio sutrikimų diagnozė gali būti klaidinga, kadangi gabumų požymiai klaidingai interpretuojami kaip neurobiologinės problemos. Ypatingas gabaus vaiko mokymosi stilius ar netinkama mokyklos aplinka gali lemti, kad toks vaikas praras susidomėjimą mokymosi medžiaga. Nustatyta, kad problemos, susijusios su dėmesio koncentracija, hiperaktyvumu, impulsyvumu, sustiprėja tuomet, kai mokymosi turinys suvokiamas kaip nuobodus. Šiuo atveju gabūs vaikai patenka į rizikos grupę. Tyrimai rodo, kad didelė dalis gabių vaikų mokosi ne pagal savo sugebėjimų lygį (t.y., galėtų įsisavinti sudėtingesnę medžiagą), o taip pat jie mokymosi medžiagą linkę įsisavinti greičiau nei vidutiniais gabumais pasižymintys bendraklasiai (Lovecky, cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Vis dėlto tam tikra dalis gabių mokinių nesiskundžia nuoboduliu mokykloje, tačiau vis tiek sunkiai susikoncentruoja, trumpam sutelkia dėmesį, pamiršta atsinešti reikalingus daiktus, nepabaigia užduočių, nemėgsta rašto darbų. Galimi pagalbos būdai tokiems vaikams yra elgesio terapija, individualus konsultavimas ar net medikamentinis gydymas Montgomery, 2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011).
Autizmo spektro sutrikimai.

Šiai grupei priklausantys sutrikimai apibūdinami kokybinėmis socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijomis bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos ratu Dalis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, pasižymi aukštais sugebėjimais. Tokiems vaikams diagnozuojamas Aspergerio sindromas. Aspergerio sindromas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo ar atsilikimo. Šių moksleivių poreikiai gali būti tenkinami mokant socialinių įgūdžių, struktūruojant mokymosi aplinką, taikant elgesio terapiją (Montgomery , 2009, cit. pgl. Juknevičienė, 2011).Tačiau Aspergerio sindromo diagnozė gali būti priskiriama ir klaidingai, jei nėra atsižvelgiama į gabiems vaikams būdingus ypatumus. Vienas iš Aspergerio sindromo bruožų – kokybiniai socialinio bendravimo trūkumai. D. Lovecky (cit. pgl. Juknevičienė, 2011) teigimu, dėl anksčiau minėtų bendravimo ypatumų gabus vaikas klaidingai gali būti priskiriamas šiai grupei. Šiuo atveju skiriamasi bruožas yra emocinis įsitraukimas į bendravimo procesą. Gabūs vaikai paprastai demonstruoja didelį susirūpinimą kitais žmonėmis, kai tuo tarpu Aspergerio sindromą turintys vaikai pasižymi emociniu atsitraukimu ar šaltumu. Kiti bruožai, būdingi Aspergerio sindromui – ribotas interesų ratas, intensyvus domėjimasis viena ar keliomis sritimis, apimantis visą jo laiką, netolygiai išsivystę gebėjimai (ypač gera ilgalaikė atmintis, gebėjimas susitelkti ties dominančiu dalyku), nerangi bendroji motorika, prastas socialinių taisyklių supratimas. Visomis minėtomis ypatybėmis gali pasižymėti ir gabus vaikas. Tačiau šiuo atveju svarbu atsiminti gabiesiems būdingą asinchronišką raidą. Gabaus vaiko bendravimo sunkumai gali turėti kitas priežastis (pavyzdžiui, klasėje nėra jo interesus, kognityvinę raidą atitinkančių bendraamžių).

Asinchroniška raida

Asinchroniškumas reiškia, kad skirtingos vaiko funkcionavimo sritys vystosi nevienodu tempu. Dauguma gabumų tyrinėtojų raidos asichroniškumą laiko vienu skiriamųjų gabių vaikų bruožų. Problema liečia visas raidos sritis – emocinę, socialinę, kognityvinę, fizinės raidos. Asinchroniškumas taip pat apima tuos gabaus vaiko raidos aspektus, kurie nesutampa su visuotinai priimtomis raidos normomis. Pavyzdžiui, gabus vaikas savo kognityviniais gebėjimais gali lenkti bendraamžius (pavyzdžiui, jis pasižymės abstraktaus mąstymo gebėjimais), tačiau jo fizinė raida bus tokia pati, kaip ir bendraamžių. D. Lovecky (cit. pgl. Juknevičienė, 2011). primena, kad mokyklos aplinkoje svarbu atkreipti dėmesį tiek į teigiamus, tiek į neigiamus raidos asinchroniškumo aspektus. Pavyzdžiui, gabus vaikas, suvokiantis sudėtingas sąvokas, gali nesugebėti jų išreikšti taip gerai, kaip vyresnis mokinys, kuris jau mokėsi tą dalyką. Taip pat gabus vaikas, mokydamasis pagal paspartinto ugdymo programą, nesugebės atlikti daugiau namų darbų ar greičiau rašyti nei jo bendraamžiai. D.Lovecky nuomone, kuo didesni vaiko gabumai, tuo daugiau sunkumų jis patiria dėl netolygios raidos.

Galimi mokymosi sunkumai

Kartais gabiems, kūrybingiems mokiniams priskiriamos elgesio, emocijų ar psichikos sutrikimų diagnozės. Jie gydomi ar bandoma pakeisti jų elgesį taip, kad geriau pritaptų šeimoje, mokykloje, kieme. Tokiu būdu šiems vaikams klijuojamos etiketės, žeidžiančios jų savivertę, darančios žalą patiems vaikams, jų šeimoms, visuomenei. Kiti tokie pat gabūs vaikai susiduria su kitokio pobūdžio problema. Jų sutrikimai nėra pastebimi, nes savo gabumų dėka jie kompensuoja trūkumus. Dar kitai grupei priklauso vaikai, kurie kenčia nuo tikrų sutrikimų, tačiau nei jie patys, nei su jais dirbantys specialistai nežino, kad tie sutrikimai kokiu nors būdu susiję su gabumais ar kūrybiškumu (cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Ypatinga gabių vaikų grupė, kuriems nustatyta taip vadinama „dviguba diagnozė“ – vaikai, kurie pasižymi ir aukštais gebėjimais, ir turi mokymosi negalią. Jei vienas ar abu šių ypatumų nėra atpažįstami, tokie vaikai patiria skaudžių socialinių ir emocinių pasekmių. Gabūs moksleiviai, turintys skirtingų specialiųjų poreikių, gali būti laikomi dvigubai ypatingais. Dažniausiai bus tenkinami jų specialieji poreikiai, o gabumai ignoruojami. D. Montgomery (cit. pgl. Juknevičienė, 2011) teigimu, pritaikant mokymo procesą, įmanoma atsižvelgti į abu šiuos ypatumus – gabumus ir specialiuosius poreikius. D. Montgomery (2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011) skiria šias gabių vaikų, pasižyminčių žemais akademiniais rezultatais, grupes:
– tie, kurių intelekto testų ir mokymosi rezultatai stipriai skiriasi. Šie mokiniai pasižymi netolygiai išsivysčiusiais gebėjimais;
– tie, kurių trūkumai užgožia gabumus.

Skirtingi autoriai nurodo, kad nuo 15 iki 70 procentų gabių moksleivių neatskleidžia savo potencialo (Montgomery, 2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Tokiems moksleiviams dažniausiai būdingos šios savybės:
– skiriasi jų rašto darbų ir atsiskaitymo žodžiu kokybė
– nesugeba pabaigti klasės užduočių
– yra nuolat nepatenkinti savo pasiekimais
– vengia išbandyti naujas veiklas
– prastai atlieka grupines užduotis
– prastai sukaupia dėmesį
– turi neigiamą nuostatą mokyklos atžvilgiu
– nemėgsta „kalti“ ir mokytis atmintinai
– patiria sunkumų bendraamžių grupėje
– pasižymi žemu savęs vertinimu
– kelia sau nerealistiškus tikslus

Kaip matome, gabūs vaikai pasižymi labai skirtingomis, net priešingomis ypatybėmis. Žinoma, gabiems vaikams paprastai nėra būdingos visos minėtos savybės. Aptariant gabaus vaiko ypatumus, stebimi ir bendri visiems vaikams bruožai, ir specifinės ypatybės, būdingos tik gabiems vaikams. Aptartos gabių vaikų ypatybės padės geriau suprasti, koks gali būti gabių vaikų elgesys, jausmai ir poreikiai, kokios gali būti netinkamo jų elgesio priežastys, galimi sunkumai, nes tai itin svarbu ugdant ir konsultuojant šiuos išskirtinius vaikus.

Susisiekite su mumis!

Jei turite Jums rūpimų klausimų, susijusių su svetainėje pateikta informacija ar pačia organizacija, esame pasiruošę į juos atsakyti.

Sending

©2024 Gabiųjų ugdymo centras. Sprendimas: VšĮ „Process Lab“ Solo Systems

Log in with your credentials

or    

Forgot your details?