III skyrius – Klausymas ir kalbėjimas 1-2 klasėse

III skyrius
Klausymas ir kalbėjimas 1-2 klasėse

 Atlikę užduotis, mokiniai gebės: 

–    rišliai, nuosekliai papasakoti apie save;
–    formuluoti klausimus, siekiant ką nors išsiaiškinti;
–    pasakyti reikalingus duomenis apie save ir savo šeimą;
–    išraiškingai papasakoti  skaitytą tekstą;
–    perduoti dalykinę informaciją;
–    sukurti pristatymą, remiantis surinkta informacija.

 3.1. Klasės draugai
 Priemonės – klausimynai, kortelės su užduotimis, lenta arba kompiuteris su Multimedia

Mokytoja klausia mokinių, ką jie norėtų sužinoti apie savo klasės draugus.
 

Mokiniai išsako savo nuomonę, mokytoja rašo. Iš parašytų teiginių formuluojami klausimynai – mokiniai šį darbą atlieka grupėse. Klausimai turėtų būti suformuluoti taip, kad atsakymai nebūtų „taip“ ir „ne“. Mokytoja konsultuoja mokinius, jei kyla neaiškumų, pvz., kaip formuluoti klausimus:

Kokius būrelius lankai?
Koks mėgstamiausias tavo valgis?
Ką labiausiai mėgsti veikti lauke? Ir t.t.
Klausimyną mokiniai gali iliustruoti, parašyti vertikaliai ir t.t. Vienos grupės atstovas, eina į kitą grupę ir surenka reikalingą  informaciją. Ją užrašo. Taip apklausiamos visos grupės. Duomenys rašomi į Venno diagramą, analizuojant, kuo panašūs ir kuo skiriasi vieni nuo kitų grupės nariai, pvz. pagal lytį:

Kiekviena grupė pristatydama kitą sugalvoja jos pavadinimą, remiantis grupės narių pomėgiais. Pristatymas gali būti ir eiliuotas.

 

Ką įdomaus sužinojau apie klasės draugus? Kas labiausiai nustebino? Įdomiausias pristatymas

Idėjų žemėlapis

 3.2 Papasakok apie save ir kitus
 Priemonės – klausimynai, lapai su teiginiais, rašymo priemonės, lapai.

Taikant „Žvalgytuvių“ metodą, mokiniai skatinami pažinti vieni kitus. Suformuluoti teiginiai išdalinami mokiniams. Kiekvienas prieina prie kitų ir paprašo, kad šie parašytų savo vardą prie teiginių, apibūdinančių, ką jie mėgsta. Ant vieno lapo savo vardą parašyti galima tik vieną kartą (taisykles galima keisti, tai priklauso nuo mokinių skaičiaus).

Rask tokį, kuris mėgsta bėgioti Rask tokį, kuris mėgsta dainuoti Rask tokį, kuriam patinka skaityti Rask tokį, kuris turi seserį Rask tokį, kuris kolekcionuoja daiktus
Rask tokį, kurio mėgstamiausia pamoka lietuvių kalba Rask tokį, kuris turi brolį ir seserį Rask tokį, kuriam patinka žaisti krepšinį Rask tokį, kuris turi dvi seseris Rask tokį, kuris gerai šoka
Rask tokį, kuris gali suskaičiuoti iki 10anglų kalba Rask tokį, kuriam patinka deklamuoti eilėraščius Rask tokį, kuris nemėgsta kakavos Rask tokį, kuris yra mėlynakis Rask tokį, kuris mėgsta ruošti valgį
Rask tokį, kuris yra jauniausias vaikas šeimoje Rask tokį, kuris turi du brolius Rask tokį, kuris moka čiuožti slidėmis Rask tokį, kuris avi juodos spalvos batus Rask tokį, kuris turi brolį

Kiekvienas mokinys apibendrina gautus rezultatus. Mokytojas kviečia mokinius pagal lapus su teiginiais pasakoti apie savo draugus. Mokiniams siūloma rašyti knygą apie save arba pasirinktą draugą iš surinktos informacijos (pvz.: mūsų klasės rudaakiai, sportininkai ir pan.). Iliustracijos gali būti įvairios: pieštos ranka, nuotraukos, iškarpos iš žurnalų. Knyga gali būti lankstoma, surišama, susegama ir t.t. Paruošti puslapiai sudedami tam tikra tvarka, pvz. pagal abėcėlę arba pomėgius. Padaromas viršelis.

Ką sužinojau apie savo klasės draugus Sunkiausiai sekėsi …. Labiausiai patikusi knyga

Idėjų žemėlapis

 3.3. Lietuvių pasakos analizė
 Priemonės – lietuvių pasakos „Miško trobelė“ tekstas, kortelės su užduotimis, lenta arba kompiuteris su Multimedia

Mokiniai suskirstomi į grupes pagal pasakos veikėjus  – arklys, katinas, šuo, žąsinas, gai­dys (mokiniai ištraukia paveikslėlį su atitinkamu veikėju:

Taip atsiranda Arklių grupė, Katinų ir t.t.Mokiniai grupėse sugalvoja ženklą ar simbolį, pvz., kryžiukas, nuliukas ir pan.

Tuomet grupėse skaito lietuvių pasaką „Miško trobelė“.
 

    Turėjo ūkininkas seną arklį, seną katiną, seną šunį, seną žąsiną ir seną gai­dį. Pagaliau nusprendė vargšų nemaitinti, nes jokios naudos iš jų nėra. Ėmė ūkininkas ir išvarė juos iš kiemo. Eina išvaryti gyvūnai per girią ir užeina vilkų namą. O vilkai buvo išėję ieškoti grobio, palikę tuščius namus.
Užėjo jie į vilkų namus, rado maisto, užkūrė ugnį ir įsitaisė kaip namie. Parėjo vilkai, pamatė, kad namuose kažkas šeimininkauja, pro langą matyti daug šešėlių. Nori eiti į namą, bet bijo. Sutūpė netoli namų ir laukia.
Atėjo naktis ir visi gyviai nuėjo gulti, ten, kur buvo įpratę: arklys – prie­menėje, šuo – už durų, katinas – į krosnies pelenus, gaidys užšoko ant laktos, o žąsinas atsitūpė kampe. Taip jie ir užmigo savo pasirinktose vietose.
O vilkai, atsikvošėję nuo baimės, nusprendė sužinoti, kas namuose de­dasi.
Pats drąsiausias nuėjo pažiūrėti. Dairosi, bet tamsoje nieko nemato. Su­galvojo įkurti ugnį, kad būtų šviesiau, ir pasilenkęs ėmė pūsti pelenus, tikė­damas rasti žarijas. Katinas kaip griebė jam su koja ir vos akių neiškabino.
Vilkas puolė bėgti ir priemenėje pataikė ant arklio, kuris jam gerai uždrožė su kanopa. Pakilo didelis triukšmas, nes žąsinas gnaibė šonus, o šuo uodegą kramtė. Gaidys, ant kartelės tupėdamas, šaukė garsiausiu balsu.
Parbėgo vilkas ir pasakoja:
– Meldžiamieji, neikim į mūsų namus, nes prapulsim. Kai priėjau prie krosnies, kažkokia moteriškė griebė man už akių ir visą nosį sudraskė. Kitas su spragilu pradėjo man šonus kulti, o dar vienas, matyt, siuvėjas, ėmė kailį karpyti. Pats vyriausias visą laiką šaukė, kad jam mane paduotų.
Nusigando vilkai ir spruko nuo savo trobos. O arklys, šuo, katinas, žąsinas ir gaidys liko ten gyventi iki dienų galo.

Norint patikrinti, kaip mokiniai suprato perskaitytą tekstą, jie klausinėjami. Klausimai:

Ką dar būtų galėję padaryti pasakos veikėjai išvaryti ūkininko?
Kur nuėjo miegoti arklys?
Apie ką šioje pasakoje kalbama?
Kaip galėjo pasielgti vilkai?
Kur nuėjo miegoti šuo?
Kaip tu manai, ko galime pasimokyti iš šios pasakos?
Kur nuėjo miegoti katinas?
Paaiškink žodžiolakta reikšmę?
Kur nuėjo miegoti žąsinas?
Ar galėtum sukurti kitokią pabaigą?
Kur nuėjo miegoti gaidys?

Atsako mokiniai į klausimus, žaisdami Tik-Tak-To žaidimą. Langeliai gali būti brėžiami ant lentos, jie atrodo štai taip:

Mokytojai perskaičius klausimą, ta grupė, kuri žino atsakymą, kelia rankas.  Jei atsako teisingai, pasirenka langelį ir jame mokytoja parašo grupės simbolį. Jeigu atsakymas neteisingas arba nežino atsakymo, kita komanda gali atsakyti ir užimti langelį. Žaidimo tikslas, kad trys vienodi simboliai sudarytų liniją. Siekiama patikrinti, kaip suprastas tekstas, skatinti ryšius komandoje ir mokymąsi bendradarbiaujant. (žaidimą galima žaisti ant grindų – grupei teisingai atsakius, vienas atstovas sėda į pasirinktą langelį)

 

Ką sužinojau apie savo gyvūnus? Sunkiausiai sekėsi …. Labiausiai patiko…

Idėjų žemėlapis

 3.4. Ištraukos vaidinimas
 Priemonės – ištrauka iš K.Sajos knygos „Ei, slėpkitės!“, kortelės su užduotimis, lenta arba kompiuteris su Multimedia

Skaitoma ištrauka iš K.Sajos knygos „Ei, slėpkitės!“.

    Keturias savaites Raišoji šildė kiaušinius laukdama raibų kalakutėlių, o išsirito lipšnūs geltonpūkiai ančiukai. Kalakutė rūpinosi jais kaip beįmany­dama.
Ančiukai lepūnėliai augo ir darėsi neklusnūs. Pamatys kokią balutę ir bren­da, ir turškiasi be jokio tikslo.
Kartą po baisios perkūnijos ir neregėto lietaus, kai visas kiemas pavirto kone ištisu ežeru, tie nenuoramos išėjo per spragą tvoroje ir nukrypavo vorele į neužmatomas tolybes.
Raišoji manė – jie čia pat kieme taškysis – neskubėjo vytis. Išėjo apsidairy­ti – nėra. Pasiklausė – tie jau kažkur pamiškėj pypčioja. Puolė tekina iš paskos, įstrigo tvoroje, išrovė kelias plunksnas, suskaudo koja… Šlubuodama užbėgo ant kalnelio ir sušuko uždusus:
– Kvaiši.. Galo sau ieš…
Bet ančiukai skubėjo ten, kur almėjo, šniokštavo ir kvepėjo ajerais patvinęs upelis. Atkuitėję prie kranto, jie pro šakas išlindo – plekšt plekšt ir į pačią upelio sraunumą. Šneki srovė pagavo juos ir pasiūbuodama nunešė į meldais apaugusią sietuvą.
Raišoji puolė iš paskos gelbėti jų.
Nuo šalto, įžūlaus vandens ji visai neteko žado. Ančiukai linksmai plaukio­jo tarp ajerų, o kalakutė neįstengė net šūktelti jiems. Tik sumadaravo kojomis, norėdama prie jų prisiirti, bet upelis sukiodamas ją nešė tolyn į juodą girią.
Sustirę pirštai tai vienur, tai kitur grybšteldavo šaką, akmenį, bet Raišoji susilaikyti neįstengdavo. Srovė vertė ją ant šono. Vanduo smelkėsi į plunksnas ir gramzdino gilyn. Kalakutė parietė kojas, apmirė ir pasileido pavandeniui – kas jau bus, tas…

Mokytoja mokiniams išdalina klausimus, parašytus ant lapelių, o poroje turi suvaidinti atsakymą. Kiti mokiniai spėlioja, ko mokytoja galėjo klausti.

Klausimai:

Kaip kalakutė barė ančiukus?
Kaip Raišoji skubėjo gelbėti ančiukus?
Kaip elgėsi ančiukai balutėje?
Kaip ančiukai pralindo per spragą tvoroje?
Po kokios stichijos kiemas pavirto ežeru?
Kaip elgėsi Raišoji kieme neradusi vaikų?
Kaip išdykėliai lindo pro šakas?
Kaip ančiukai elgėsi upelyje?
Kaip kalakutė elgėsi upelyje pradžioje?
Kuo baigėsi kalakutės plaukimas?

Mokiniai dar kartą perskaito ištrauką, sugalvoja pavadinimą. Tuomet pagalvoja, kaip viskas galėjo baigtis, t.y. kuria pabaigą, kurią reikės suvaidinti. Kiekviena grupė gauna po lapą popieriaus sukurti istorijos pabaigai. Kiekvienam grupės nariui tenka vienas iš vaidmenų:

–    užrašinėtojas/fiksuotojas – užrašo visos grupės sugalvotą pabaigą
–    skaitovas – perskaito pasakojimą grupės nariams
–    tikrintojas – patikrina, ar visi žino, ką vaidins
–    aktoriai – ruošiasi vaidinimui

Mokiniai pristato savo darbus – vaidina sukurtą pabaigą.

Įdomiausias klausimo vaidinimas Sunkiausiai sekėsi …. Labiausiai patikęs pabaigos vaidinimas

Idėjų žemėlapis

 3.5. Mano mieliausias daiktas
 Priemonės – mokinių atsinešti daiktai, lenta arba kompiuteris su Multimedia

Mokiniai pagalvoja, ko paklaustų savo draugų apie jam mielą daiktą. Klausimai užrašomi lentoje arba kompiuteryje, pvz., Kuo jis vardu? Kas tau jį padovanojo? Ar dažnai su juo žaidi? ….

Mokiniai papasakoja draugams apie atsineštą į klasę savo mėgstamą daiktą,– tuomet jam užduodami klausimai. Gali kilti ir naujų klausimų, jie taip pat užrašomi.

Tuomet kiekvienas mokinys rašo apie savo suolo draugo daiktą. Darbai skaitomi ir aptariami. Pavyzdys:

    Labas! Mano vardas Kipras, ir aš esu Meškiuko Pūkuotuko šeimininkas. Aš šoku tango su Meškiuku ant peties. Jis miega su manim visą naktį. Meškiukui Pūkuotukui treji metai. Jį man padovanojo mama, kai man buvo penkeri metai. Meškiukas Pūkuotukas turi šeimą: žmoną Triūsę Aną ir tris vaikus. Jų vardai yra Meškiukas Burr, Baltukė ir Mažylė.
Tiesą sakant, aš nežinau, ar Meškiukas gražiai elgiasi su savo vaikais. Jie dažniausiai guli mano mažojo broliuko lovoje, bet kai jis išeina į darželį, jie žaidžia Piterį Peną. Meškiukas Burr būna Kapitonas Kablys, o Baltukė ir Mažylė vaidi­na Leną. Jie kabinėjasi už užuolaidų ir sujaukia kambarį. Naktį Meškiukas Pūkuotukas miega mano lovoje. Kai sapnuoju baisius sapnus, aš stipriai jį apsikabinu. Dažnai pasidedu galvą ant meškiuko pilvo.
Kai aš išeinu į mokyklą, Meškiukas Pūkuotukas saugo mano TV žaidimą

Įdomiausias klausimas Sunkiausiai sekėsi …. Labiausiai patikęs pasakojimas

Mokiniai turi atsinešti namuose nufotografuotą daiktą (namų aplinkoje).
Idėjų žemėlapis


 Refleksija mokytojams

–    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
–    Kokie sunkumai kilo?
–    Ką siūlytumėte keisti?

Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

El.Nr. Užduotys Procentai
1. Klasės draugai
2. Papasakok apie save ir kitus
3. Lietuvių pasakos analizė
4. Ištraukos vaidinimas
5. Mano mieliausias daiktas

Susisiekite su mumis!

Jei turite Jums rūpimų klausimų, susijusių su svetainėje pateikta informacija ar pačia organizacija, esame pasiruošę į juos atsakyti.

Sending

©2019 Gabiųjų ugdymo centras. Sprendimas: VšĮ „Process Lab“ Solo Systems

Log in with your credentials

or    

Forgot your details?