IV skyrius – Skaitymas 3-4 klasėse

IV skyrius
Skaitymas 3-4 klasėse 

 Atlikę užduotis, mokiniai gebės: 

–    aptarti įvykius, jų vietą, laiką, apibūdinti veikėjus;
–    kalbėti taisyklingais, įvairios intonacijos sakiniais;
–    taktiškai reikšti savo nuomonę;
–    rišliai pasakoti patirtus ar matytus įvykius;
–    susirasti reikiamą informaciją knygose, internete;
–    kritiškai mąstyti;
–    pasakoti, remiantis savo patirtimi;
–    apibūdinti vaistažoles;
–    argumentuotai reikšti savo nuomonę;
–    dirbti bendradarbiaujant.

 4.1. Veikėjo portreto iliustravimas
 Priemonės – ištraukos iš Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“, lapai su užduotimis, kompiuteris su internetu.

Mokiniai skaito ištrauką iš Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“.

 

    Mažasis princas, ilgai žygiavęs per smėlį, uolas ir snie­gą, pagaliau atrado kelią. O visi keliai veda pas žmones.
– Laba diena, – tarė jis.
Prieš jį buvo daržas, pilnas žydinčių rožių.
– Laba diena, – atsakė rožės.
Mažasis princas pasižiūrėjo į jas. Jos visos buvo pana­šios į jo gėlę.
– Kas jūs esate? – paklausė jis suglumęs.
– Mes rožės, – paaiškino rožės.
– A! – ištarė mažasis princas…
Ir jis pasijuto didžiai nelaimingas. Jo gėlė jam pasako­jo, kad esanti viena tokia pasaulyje. O štai jų yra penke­tas tūkstančių, visiškai tokių pat, viename darže!
„Ji labai įširstų, – tarė jis sau, – jei gautų tai pamaty­ti… Baisiai kosėtų ir apsimestų visai mirštanti, kad neap­sijuoktų prieš mane. O aš turėčiau dėtis ją slaugąs, nes, norėdama ir mane nužeminti, ji iš tikrųjų mirtų…“
Paskui jis vėl tarė sau: „Maniau, kad esu toks turtin­gas – turiu vienintelę gėlę, o aš beturįs tik paprastą rožę. Su ja ir tais savo trimis ugnikalniais, kurių vienas galbūt jau amžinai užgesęs, esu ne kažin koks princas…“ Ir, atsigulęs į žolę, jis apsiverkė.
Mažasis princas nuėjo vėl pasižiūrėti rožių.
– Jūs visai nepanašios į mano rožę, jūs dar niekas, -tarė jis joms. – Nė vienas jūsų neprisijaukino, ir jūs nė vieno neprisijaukinote. Jūs tokios, kokia buvo mano la­pė. Ji buvo lapė kaip ir šimtas tūkstančių kitų. Bet aš su ja susibičiuliavau, ir ji dabar yra vienintelė pasaulyje.
Ir rožės labai susidrovėjo.
– Jūs gražios, bet jūs tuščios, – kalbėjo jis toliau. -Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad ji panaši į jus. Bet ji viena branges­nė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitveriau širma. Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus, palikęs du ar tris, kad būtų peteliškių. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.

Ją perskaičius formuluojami pagrindiniai momentai, į kuriuos bus kreipiama diskusija, t.y.  pateikiamas klausimas – „Ar būtų išgyvenęs Mažasis princas dykumoje be rožės?“ Mokiniai dirba poromis arba grupėmis, atskleisdami priešingus klausimo aspektus. Savo argumentus užrašo schemoje:

Darbai aptariami su visa klase, išklausomi argumentai.

Mokiniai kuria Mažojo princo literatūrinį portretą, iliustruodami jį žodžiu. Jiems duodamas kriterijų pavyzdys:

Pildant schemą reikėtų remtis ištraukos žodžiais, žodžių junginiai ar net konkrečiomis citatomis.

http://prince.night.lt/princas/20.htm (apie rožę)

Mokiniai skaito kitas knygos ištraukas ir kuria pasirinkto veikėjo portretą – mįslę. Jie pasirenka veikėją, atsirenka medžiagą jo portretui ir, ją papildę bei detalizavę, neįvardydami veikėjo, klasėje atkuria portretą žodžiu. Klasė turi ne tik atspėti, kurio veikėjo portretas, bet ir argumentuoti, iš kokių detalių jį atpažino, ar portretas tinkamai konkretizuotas. Darbai pristatomi, aptariami.

 

Ką sužinojau apie Mažąjį princą? Sunkiausiai sekėsi … Labiausiai patikęs portretas – mįslė

 

Idėjų žemėlapis

 4.2. Lietuvių kalbos žodžiai

 Priemonės – lenta arba kompiuteris su Multimedia, žodynai, enciklopedijos, kompiuteris su internetu, A.Sabaliausko knygos

Lentoje (arba kompiuteryje, jei bus taikoma Multimedia) užrašoma frazė „Lietuvių kalbos žodžiai“:

Mokiniai per 3 minutes popieriaus lape surašo asociacijas, kurias ši užuomina kelia. Svarbiausia – kad  pasisakytų kuo daugiau mokinių, surašyti reikia mokinių pasiūlymus. Nei mokytoja, nei kiti mokiniai nekomentuoja. Kai visos mintys parašytos, pradedame jas analizuoti – aiškintis. Mokiniai gali prašyti paaiškinti ar smulkiau apibūdinti kai kuriuos parašytus dalykus, pateikti pavyzdžių ar apibrėžimų. Kai kuriems dalykams jie gali prieštarauti. Tačiau visi klausimai skiriami ne mokytojui, o kitiems mokiniams. Kad nekiltų ginčai, mokytoja turėtų pateikti pasirinktoms idėjoms klausimų, pvz., Kodėl tu taip manai? Taip siekiama paskatinti mokinius aiškintis temą kalbantis vieniems su kitais. Aiškindamiesi mokiniai vieni kitiems pasako, kaip supranta parašytas mintis, ir plečia tą supratimą. Kad mokiniai jaustųsi atsakingi, pravartu nustatyti tam tikras klasės darbo taisykles. Pvz., priminti, kad klausinėdami atsižvelgtų vieni į kitus, stengtųsi netrikdyti ir nemenkinti klasės draugų nuomonės aiškindamiesi jų parašytus žodžius. Mokiniams baigus klausinėti ir komentuoti, nutrinama lenta, o mokiniai savo lapuose pasižymi viską, ką sužinojo ir išmoko apie lietuvių kalbos žodžius.

Tuomet yra skaitomi tekstai apie lietuvių kalbos žodžių kilmę. Juos perskaitę, mokiniai gali palyginti su savo parašytomis mintimis, aptarti, ką naujo sužinojo apie sukurtus žodžius, terminus ar sąvokas, biografijos ypatybes. Tekstai apie pačių lietuvių sukurtus žodžius, pvz. J. Jablonskio,
 http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Jablonskis (žr. darbai). Galima parinkti ir kitus kalbininkus, pvz. K.Būgą – kalbininkas išgelbėjo nemažai gražių lietuviškų žodžių, kurie buvo paskelbti svetimybėmis (boba, labas, liaudis, riba, kūdikis, skriauda, marios).
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_B%C5%ABga

A. Baranausko,
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-16-vyskupo-a-baranausko-pedsakai-lietuvos-matematikoje/59547/print   ir kt.;
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Lietuvos_kalbininkai

pasiskolintus pvz., iš slavų – daržovės ir kodėl (bulvė, agurkas)

http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html , o kitų žodžių kilmė neaiški – svarstome kodėl, pvz. brolis – kodėl angliškai, vokiškai, rusiškai skamba panašiai?
Pildoma lentelė:

Idėjų žemėlapis

 4.3. Pasakų įvairovė

 Priemonės – lenta arba kompiuteris su Multimedia, kompiuteris su internetu, tautosakos knygos, straipsniai.

Lentoje arba kompiuteryje nubraižoma schema ir viduryje užrašoma – Pasakos.

Mokinių klausiama, ką jie jau žino apie jas. Jie turi parašyti kuo daugiau su tema susijusių žodžių, sąvokų. Tuomet prašoma mokinių trumpai pagrįsti, kaip kiekvienas žodis ar posakis siejasi su tema.

Tuomet mokiniai dirba grupelėmis, skirstydami parašytus žodžius pagal bendrus požymius, pvz. jei yra pasakoje stebuklingų daiktų. Kiekviena grupė ant lapų parašo bent po tris pavyzdžius (pvz. pasakų pavadinimus – Aladinas ir lempa, Stebuklinga dūdelė ir kt.). Visos grupės pristato darbus ir paaiškina, kodėl suskirstė būtent taip. Tuomet skaitomi tekstai, kur viskas bus aptarta.

Skaitomi L. Suokos ir Gr. Skabeikytės tekstai apie pasakų klasifikaciją. Autoriai klasifikuoja skirtingai, todėl mokiniai pasiremdami savo darbais, bando rasti vieningą klasifikaciją. Jie kuria pasakas, kurioje pagrindiniai veikėjai yra tekstų autoriai, t.y. L. Suoka ir Gr. Skabeikytė. Viena grupelė nukelia autorius į Stebuklinių pasakų šalį, kita – Gyvulių ar žvėrių, trečia – Buitinių. Darbai perskaitomi visai klasei, jei lieka laiko galima iliustruoti.

 

Ką sužinojau apie pasakas? Sunkiausiai sekėsi … Geriausiai sukurta pasaka

Idėjų žemėlapis

 4. 4. Šventės Lietuvoje ir svetur
 Priemonės –lenta arba kompiuteris, jei yra ir Multimedia,kompiuteris su internetu, J.Balioknyga „Lietuvių kalendorinės šventės“.

Mokinių paprašoma prisiminti, kokias šventes jie žino. Aptarimas vyksta mintis rašant lentoje arba kompiuteryje

Mokiniams duodama skaityti teksto ištrauka:

    Iš pradžių nuspręskite, kokio jums reikia dydžio. Kai pasirinksite, gerai apžiūrėkite bendrą pavidalą, tada nutarkite, nuo kur pradėti. Pirmiausia visuomet reikia įpjauti ties viršūne ir pjauti, kol nusiims. Kai kam išimti vidų – gana linksmas darbas, nors kitiems žmonėms tai mažiausiai patinka. Kai liks tik tuščias apvalkalas, pradėkite kurti personažą. Vieniems labiau patinka kas nors atgrasaus, o kitiems arčiau širdies kas nors linksmesnio. Galiausiai įtaisykite šviesos šaltinį. Džiaukitės, kol galite, nes netrukus jūsų kūrinys bus nebeįdomus.

Mokiniai išsako savo spėjimus, apie ką galėtų būti ši ištrauka. Siūlomas idėjas pagrindžia tekstu, kokios užuominos jame paskatino mokinius taip manyti. Gavę užuominą „Helovinas“, mokiniai dar kartą perskaito ištrauką ir supras, kad joje kalbama apie žibinto išskobimą iš moliūgo. Tuomet galima pasikalbėti su mokiniais, kas juos trikdė skaitant ir stengiantis suprasti tekstą, kol jų turimos žinios nebuvo suaktyvintos.

Mokiniai skaito tekstus iš J.Balio knygos „Lietuvių kalendorinės šventės“ .Norint, kad jie nesigilintų į detales ir nepraleistų svarbiausių temų ar minčių,  supažindinami su teksto gidu (knygos apžvalga su reikalingomis nuorodomis prieš skaitant).
Kad galėtumėte suprasti, apie ką toliau rašoma, bus apžvelgiama knyga. Tai padės išsiaiškinti, ko skaitant reikia ieškoti.

Ši knyga sudaryta iš VI skyrių. Išvardink juos.

Greitai permesk įvadą akimis, kad būtų lengviau suprasti apie ką bus knyga

Greitai permesk turinį akimis, kad būtų lengviau suprasti apie kokias šventes skaitysi

Kiekvieno skyriaus poskyriuje tekstas sužymėtas skaičiais, kad būtų lengviau suvokti esmę

Išrink svarbiausius dalykus apie kiekvieną šventę – drabužiai, valgiai, būrimai, papročiai ir tradicijos.

Gabūs mokiniai patys gali parengti teksto gidą, rodantį, kaip jie supranta pagrindines mintis.  Po to atliekamos skaitymo užduotys. Pirmasis skaitymas – tai savarankiškas susipažinimas su tekstu. Mokiniai suskirstomi grupėmis pagal šventes ir duodami skirtingi tekstai (kiek bus grupių priklauso nuo klasės mokinių skaičiaus).

Reikėtų, kad mokiniai susitelktų į šiuos dalykus:

–    Apie ką šis tekstas? Ką apie tai jau žinau? Ką, mano manymu, turėčiau sužinoti perskaitęs šį tekstą?

–    Kokia šio teksto esmė? Kodėl autorius apie tai rašo? Kuo šis tekstas gali būti man naudingas? Į ką turėčiau sutelkti dėmesį?

–    Kokie pagrindiniai argumentai arba išvados?

–    Kaip šis tekstas sudarytas? Kaip jis suskirstytas arba suskaidytas? Kam skiriama daugiausiai dėmesio?

–    Ar yra faktų, į kuriuos tikrai būtina atkreipti dėmesį? Kas labiausiai išryškėja? Ar esama kitu šriftu ar didžiosiomis raidėmis išskirto teksto, citatų? Ar yra frazių, kurios atrodo svarbios? Ar šis tekstas bent kiek pažįstamas? Kokios smulkmenos jau žinomos?

–    Kokios stiliaus ypatybės krito į akis? Ar sakiniai sudėtingi? Ar daug žodžių? Ar sklandžiai dėstomos mintys? Ar lengva bus skaityti ir suprasti?

–    Ar autorius išreiškia savo požiūrį į tekstą? Ar galima justi kokias nors emocijas?

Mokiniai pristato grupių darbus apie kiekvieną šventę. Būtų gerai, kad iliustruotų pavyzdžiais, pvz., Kūčių vakaro burtus demonstruotų.

 

Ką sužinojau apie švenčių tradicijas? Nemėgstu švęsti…. Labiausiai patinkanti šventė

Idėjų žemėlapis

 4. 5. Vaistažolių segtuvas
 Priemonės –lenta arba kompiuteris su Multimedia,kompiuteris su internetu, žinynai, enciklopedijos, laikraščiai, žurnalai.

Mokiniai suskirstomi grupėmis po 4-5. Renkami tekstai pvz. apie vaistinguosius augalus (vaistažoles). Kuriami vaistažolių pramogų parkai – mokiniai pasirenka arba išsitraukia vaistažolę apie kurią kurs, t.y. jie turi sugalvoti pramogas, kokios galėtų vykti, pvz. žemuogių arbatos gėrimas, ramunėlių baseinas, liepžiedžių karuselės ir pan. turi sugalvoti ir pavadinimą. Vienoje lapo pusėje mokiniai nupiešia pramogų parką, o kitoje aprašo. Darbai pristatomi ir aptariami. Segami į segtuvus abėcėlės tvarka.

Padarytame segtuve kiekviena grupė išrenka po vieną įdomiausią paveikslėlį ir parašo, pvz., Gerai pažiūrėk ir surask 3 keistus dalykus. Juos pažymėk X ir parašyk.

 

Ką sužinojau apie vaistažoles? Nemėgstu vaistažolių arbatos, nes …. Labiausiai patinkanti vaistažolių arbata


 Refleksija mokytojams

–    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
–    Kokie sunkumai kilo?
–    Ką siūlytumėte keisti?

Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

 

El.Nr. Užduotys Procentai
1. Veikėjo portreto iliustravimas
2. Lietuvių kalbos žodžiai
3. Pasakų įvairovė
4. Šventės Lietuvoje ir svetur
5. Vaistažolių segtuvas

Susisiekite su mumis!

Jei turite Jums rūpimų klausimų, susijusių su svetainėje pateikta informacija ar pačia organizacija, esame pasiruošę į juos atsakyti.

Sending

©2019 Gabiųjų ugdymo centras. Sprendimas: VšĮ „Process Lab“ Solo Systems

Log in with your credentials

or    

Forgot your details?