I skyrius – Praktinės užduotys 1-2 klasėms

1. Žmonių gyvenimo kaita. Šeima.

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
· Nusakyti kai kuriuos reikšmingesnius faktus apie savo šeimos narius.
· Nusakyti kai kuriuos reikšmingesnius faktus apie savo šeimos istoriją.
· Nurodyti, kada švenčiamos svarbiausios šeimos šventės.
· Gerbti savo artimuosius.

Priemonės: šeimos nuotraukos (įvairaus laikotarpio), piešimo popieriaus lapai, spalvoti pieštukai ar flomasteriai.

Užduotys
1. Naudojantis savo šeimos nuotraukomis, atkurti šeimos istoriją.
Mokiniai atsineštas šeimos nuotraukas išdėlioja (prisega prie didelio lapo) nuo seniausios iki naujausios. Pagal nuotraukas pasakoja apie žmogaus keitimąsi bėgant metams: vaikas, suaugęs vyras, jau ir senelis. Atkreipiamas dėmesys į nuotraukų senumą (nespalvotos…), tuometines madas. Sukuriamas pasakojimas „Aš ir mano šeima“.
2. Piešiama laiko juosta:

Mokinys, pasiklausdamas tėvelių, užpildo juostą:
·         Tėčio gimimo metai.
·         Mamos gimimo metai.
·         Kitų šeimos narių gimimo metai (senelio, močiutės, brolių, sesučių…)
·         Savo gimimo diena.
·         Kiti svarbūs šeimai metai (tėvelių vestuvės, jubiliejai, kt.)
·         Laiko juosta puošiama piešinėliais, nuotraukomis, kt.
·         Aptariant vieni kitų šeimos laiko juostą vaikai nusprendžia, kurie įvykiai juos labiausiai nustebino, kurie – buvo netikėčiausi, įspūdingiausi ir t.t.

1. Birutės dažnių lentelė.

Birutė paprašė savo klasės draugų parašyti, kiek brolių ir seserų jie turi.
Ji surinko jų atsakymus:

ir pradėjo pildyti lentelę. Ties nuliais ji pažymėjo du brūkšnelius.
Baikite pildyti Birutės dažnių lentelę.

Brolių ir seserų skaičius	Pasikartojimų skaičius
0	//
1
2
3
4

1. Pasinaudodami Birutės dažnių lentele atlikite šį tyrimą savo klasėje. Galima skaičiuoti pusbrolius, pusseseres, arba sugalvoti patiems naują tyrimą. (pvz.: kiek kokių augintinių (gyvūnėlių) yra šeimose ir kt.)

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:

Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

1-2 klasės
1. Žmonių gyvenimo kaita.
Žmonių gyvenimas praeityje. Daiktai – praeities liudytojai.

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
· Nurodyti, kokie daiktai gali būti praeities liudytojai.
· Suprasti, pagal kokius požymius galima atskirti seną daiktą nuo šiuolaikinio.
· Grupuoti ir lyginti senovinius ir šiuolaikinius daiktus.
· Nusakyti, ką galima sužinoti apie praeitį iš senovinių daiktų.
· Formuluoti klausimus duota tema.
· Patirti tyrinėjimo ir pažinimo džiaugsmą.

Priemonės: senų daiktų nuotraukos, iš namų atsinešti senoviniai daiktai, piešimo popieriaus lapai, spalvoti pieštukai ar flomasteriai, internetinis puslapis:http://www.antikvaraskaune.com/lietuviskisendaikciai.htm

Užduotys
1. Senovinių daiktų parodėlė.
· Vaikai iš namų (pagal galimybes) atsineša senovinių daiktų: knygų, nuotraukų ir kt. Išsiaiškinama, kad iš jų daug ką galima sužinoti apie praeitį.
· Nustatomas parodėlėje seniausias daiktas.
· Vaikai papasakoja daiktų įsigijimo istoriją.
2. Ką gali papasakoti seni daiktai.
· Kuriamas pasakojimas, senovinio daikto istorija, pagal atsineštus daiktus ( pvz.: „Pasagos istorija“, „Prosenelio tabokinės nuotykiai“, „Rašalinės pasakojimas“ ir kt.). Pasakojimas bus įdomesnis, jei bus pasakojama pirmuoju asmeniu.
· Pagal savo pasakojimą kuriamas piešinys, kuriame pavaizduotas koks nors senovinio daikto „nuotykis“, pvz.: susitinka žibalinė lempa su elektrine staline lempa, ir pan. Ką papasakos žibalinė lempa elektrinei? Kuo nustebins elektrinė lempa žibalinę? …

3. Atspėk, kas paveikslėlyje.
· Mokytojas mokiniams parodo kokio nors senovinio daikto nuotrauką ar piešinį. Mokiniai gali užduoti tik tokius klausimus, kurie reikalauja atsakymo taip arba ne ir spėti, koks tai daiktas, kur naudojamas.
Pvz.: žvangučių nuotrauka:

Mokinių klausimai gali būti:
· Ar jis šiais laikais naudojamas?
· Ar tai apyrankė?
· Ar jo pagrindinė naudojimo vieta – troboje?
· Ar tai papuošalas?
· Ar jis naudojamas gyvūnams?
· Ar jis skamba?
· ……………
Atspėjus daiktą, mokytojas pasakoja jo reikšmę, jei žino – pasakoja vaikai. Gal yra matę muziejuje, gal kaimo turizmo sodybose taip papuoštus arklius.

1. Mokiniams (kurie nori) išdalinamos senovinių daiktų nuotraukos (ar piešiniai). Namuose su tėvelių, interneto, enciklopedijų ar kt. informacinių šaltinių pagalba išsiaiškina, kokie tai daiktai, kur buvo naudojami, kas šiuo metu juos pakeitė, gal visiškai nebenaudojami.
Išsiaiškinę daiktų pavadinimus, paskirtį, tarpusavyje žaidžia žaidimą „Kas tai?“ : užduoda klausimus, reikalaujančius atsakymo taip arba ne (taip, kaip žaidė su mokytoju).
Nuotraukų pavyzdžiai: