II skyrius – Praktinės užduotys 3-4 klasėms

V. Praktinės užduotys 3-4 klasėms
1. Žmonių gyvenamoji aplinka. Etnografiniai regionai.


Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
·    „Keliauti“ po Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją, atpažinti tarminius regionus žemėlapyje.
·    Atskirti žemaitišką, aukštaitišką, dzūkišką, suvalkietišką šneką.
·    Kurti pasakojimus, improvizacijas, vaidinimus lietuvių kalbos tarmėmis.
·    Sukurti vaikišką tarmę.
·    Kurti žaidimus.

Priemonės:  Lietuvos žemėlapis, tarmių garso įrašai, improvizacijoms reikalingas  rekvizitas, apranga: skaros, kepurės ir kt., dekoracija(viskas, pagal galimybes), kompiuterinis tarmių žodynas: http://www.mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/

Užduotys

1.    Išklausomi klasės mokinių pasisakymai apie tai, ką jie prisimena apie lietuvių kalbos tarmes. Tada:
·      diskutuojama, kokios tarmės dar galėtų būti, juk kiekvienas Lietuvos miestas ir kaimas turi savo kalbos skirtumų (šiaulietiška, panevėžietiška, kuršėnietiška… tarmės).
·      prisimenama, kokius žodžius, kitaip tariamus nei įprastai, teko girdėti iš sutiktų žmonių (giminių, pažįstamų…) iš kitų Lietuvos vietų.
·      aptariami savo gyvenamosios vietos tarmės ypatumai, pateikiami pavyzdžiai, improvizuojamos situacijos savo krašto tarme (parduotuvėje, autobusų stotyje, kavinėje…).

2.    Pasiklausius kiekvienos tarmės garso įrašo:
·      bandoma pakartoti, improvizuoti ar patiems sukurti siužetą, panaudojant išgirstus tarmiškus žodžius. Kad lengviau būtų prisiminti, žodžius galima užsirašyti.
·      mokiniams, kuriems sunkiau sekasi atlikti šią užduotį, pasiūloma sukurti sakinį pagal duotą arba paties sugalvotą situaciją (pvz.: miškas, ežeras, miestas…) su girdėtu tarmišku žodžiu.

3.    Aptariama, iš ko galima spręsti, kad kalbama žemaitiškai, aukštaitiškai, suvalkietiškai, dzūkiškai. Palyginami įvairių tarmių žodžiai. Randami skirtumai.
·      Siūlomas žaidimas „taip-ne“, pirmuosius klausimus pateikia mokytojas, kitus galvoja patys vaikai. Klausimai gali būti tokie: „ar atskirsime žemaitį nuo aukštaičio pagal ūgį?“ (Vaikai choru sako: „ne!“). Kiekvieną atsakymą reikėtų argumentuoti, mokytojas gali pateikti klausimų, skatinančių vaikus mąstyti. (Juk pačios sąvokos rodo, kad žemaitis – žemas, aukštaitis – aukštas… Kodėl – „ne!“) „Ar atskirsime dzūką nuo suvalkiečio pagal  aprangą?“ Kai nuskamba ir taip, ir ne, vėlgi aiškinamasi, kodėl taip skirtingai mąstoma. Gali pasakyti „taip“, jei turi mintyje tautinius rūbus. Klausimų gali būti: „….pagal svorį, pagal akių spalvą, pagal apavą, pagal judesius, pagal kalbėjimo tempą, kt.

4.    Papasakojama, kur, kada teko patiems mokiniams išgirsti tarmiškai kalbant:
·      prisimena ir pakartoja, kokie tai buvo žodžiai, sakiniai.
·      gal išvis kam nors nepavyko susikalbėti?
·      improvizuojama girdėta ar paties sukurta kalba, kiti mokiniai „išverčia“ tai į lietuvių kalbą.

1. Darbas su Lietuvos žemėlapiu: parodoma, kurioje Lietuvos dalyje kuria tarme kalbama.

–    Padiskutuojama, ar tikrai žemaičiai – tik Žemaitijoje, dzūkai – Dzūkijoje ir t.t.,
–   ar negalima išgirsti Vilniuje kalbant žemaitiškai…(ir pan.) Kodėl taip nutinka?

2. Darbas grupėse po 4. (Į grupes mokiniai pasiskirsto kiekvieną kartą vis kitokiu būdu: išsiskaičiuojant, traukiant burtus… kt. ).
Grupėje susitariama, planuojama, kaip atliks užduotis: kas nori, grupėje piešia vieną didelį žemėlapį, pasidalina, kas ką žymės ir t.t.
–    Pratybų sąsiuviniuose esančiame žemėlapyje (arba ant didelių lapų patys piešia žemėlapį)   apibrėžiamos Lietuvos Respublikos sienos, pažymimi miestai, savo gyvenamoji vietovė… (Jeigu yra laiko, galima pažymėti ir daugiau objektų, naudojantis žemėlapiu, internetu ir kt. informacijos šaltiniais).
–    Skirtingomis spalvomis nuspalvinamos etnografinės Lietuvos dalys: Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija, Dzūkija. Sugalvojama , kaip įdomiau, išradingiau pažymėti vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių, pietų aukštaičių sritis; jos pažymimos. Pasamprotauja, kodėl Aukštaitija dar skirstoma į Suvalkiją, Dzūkiją.
–    Kaip dar vadinama Suvalkija ir Dzūkija? Gali naudotis internetu. (Sūduva ir Dainava)
–    Po kiekvieno užduoties etapo mokiniai grupelėse apžiūri kiekvieno darbą, teikia pasiūlymų, ką reikėtų papildyti, konkretizuoja, kilus neaiškumams, kreipiasi į mokytoją.

3. Prisiminus, į kurią pusę yra šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, ant  klasės grindų kreidelėmis piešiamas didelis Lietuvos žemėlapis (geriau, jei gamtinės sąlygos leidžia, tai atlikti mokyklos kieme).  Pažymimi didesnieji miestai, upės, savo gyvenamoji vietovė. Punktyrine linija pažymimos etnografinės Lietuvos dalys.
–    Žaidžiamas žaidimas „Į namus!“ Kiekviena mokinių grupė atstovauja kurį nors tarminį regioną, o šiuo metu „keliauja po užsienį“, yra už Lietuvos ribų. Vedančiajam pasakius: „Į namus!“, kiekvienos grupės vaikai turi kuo greičiau grįžti į savo etnografinę sritį , t.y. atsistoti tam tikroje žemėlapio vietoje, pažymėtoje punktyru. Kitą kartą grupelėms pakeičiamas tarminis regionas. Variantų galima patiems sugalvoti, pavyzdžiui, vedantysis pasako: „dzūkai keliauja į svečius pas žemaičius, o aukštaičiai – pas suvalkiečius“ ir t.t.

4. Kiekvienai grupei įteikiamas lapelis su skirtinga tarme užrašytu tekstu: 1.Žemaitiškai, 2.Aukštaitiškai, 3.Dzūkiškai, 4. Suvalkietiškai.
Pavyzdžiai:
1.

Ėšuoka vuoželis
Į rūtų daržą,
Ak vei,vei vei,
Į rūtų daržą.
Ėšejė buobotė
Vuožė varytė,
Ak vei, vei vei,
Vuožė varytė.

2.

Vėjelis pučia,
Girala ūžia,
Ųžolalis  linguoja.

Išgriuvo uodas
Iš ųžolalio,
Unt ųžolo šakėlį
Išmušė šonelį.

Atajo meška
Par visų miškų
Uodu šono gydytų.

3.

Važavau dzienų,
Važavau nakcį
Ir privažavau
Žalių pievelį.

Toje pievelen,
Toje žaliojon,
Tį mergužėlė
Šienelį grėbė.

(paliekama mokytojų pasirinkimui)

Perskaitomi gauti tekstai ir pabandoma spėti (savo grupėje), kokiai tarmei priklauso.
–    Grupės improvizuoja, suvaidina lapelyje užrašytą kūrinį: pasiskirsto vaidmenimis, pagal galimybes susiranda reikalingą
–    Kitos grupės stebi ir atpažįsta, kokia tarme vyksta improvizacija.
–    Paaiškina, kokie teksto žodžiai parodo, kuriai tarmei priklauso tekstas. Pasako tarmiško žodžio reikšmę bendrine kalba.

5. Vaikiškos tarmės kūrimas:
–    prie žodžių skiemenų pridedamas skiemuo –ver-, -sa-… ir pan. Skiemenis sugalvoja patys mokiniai. Pvz.: veraš verkeverliauverju verpo verlievertuvervą (= aš keliauju po Lietuvą).
–    Viena grupė pasako vaikiška tarme sakinį, kitos – spėja, koks tai sakinys. Renkamas juokingiausias sakinys.

6. Užduotis „Namai namučiai“.
–    Iš mokytojo pateiktos literatūros savarankiškai perskaičius apie etnografinių regionų gyvenamuosius namus, išrenkama ir užrašoma lapeliuose, kaip vadinamas namas Žemaitijoje (troba), Aukštaitijoje (pirkia), Dzūkijoje (gryčia), Suvalkijoje (stuba).
–    lapelius su užrašais („Žemaitijos namas – troba“ ir kt.) priklijuoja lentoje esančiame žemėlapyje, atitinkamoje vietoje.
–    Žaidžiamas žaidimas „Vaikai, namo!“. Visi sustoja prie nubrėžtos linijos, nutolusios nuo žemėlapio kiek galima toliau ( o lauke – apie 10 metrų). Vedančiajam pasakius: „Vaikai į trobą!“, visi bėga į Žemaitijos regioną (piešinys ant grindų ar kieme). (Tie, kurie netelpa ant piešinio, arba pralaimi – toliau nebedalyvauja žaidime, tik stebi, arba sugalvojami fantai). Vedantysis kviečia į gryčią, stubą, pirkią… vaikai bėga į atitinkamą tarminio regiono vietą.
–    Kitokius variantus sugalvoja patys vaikai, pvz., komanda sakoma vaikiška tarme ir kt.

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:


Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

3-4 klasės

1.      Žmonių gyvenimo kaita.
 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrimasis. Kunigaikštis Mindaugas – Lietuvos karalius.

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
–    Atrasti paralelę tarp praeities ir dabarties.
–    Paaiškinti Mindaugo svarbą Lietuvos istorijai.
–    Žavėtis karaliaus Mindaugo asmenybe ir jo nuveiktais darbais Lietuvos labui.
–    Sukurti nuotaikingą karaliaus „priėmimą“ pas Lietuvos prezidentę.
–    Komunikuoti tarpusavyje pasitelkiant istorinius faktus.
–    Gerbti ir didžiuotis savo šalies praeitimi.

Priemonės:  Karaliaus Mindaugo portretai, to meto Lietuvos istoriniai vaizdai, interneto puslapis: http://www.bitute.lt/zurnalo-herojai/elniaragis/mindaugas-%E2%80%93-lietuvos-karalius.html rekvizitas inscenizacijoms (pagal galimybes),

Užduotys

Išsiaiškinus Mindaugo svarbą Lietuvos istorijai, „pakvies“ jį į „priėmimą“ pas Lietuvos Prezidentę (arba Prezidentą).

1. Mokiniai pasiskirsto į tris grupes. Pirmoji – ruošiasi būti karaliais, antroji – prezidentais, trečioji grupė – spaudos atstovais.
–    Skaitoma atitinkama literatūra (apie karalių Mindaugą, to meto Lietuvą, apie šiuolaikinės Lietuvos valdžios institucijas, apie žurnalistų darbo ypatumus…),
–    sugalvojamas savęs pristatymas,
–    apmąstoma, kokius klausimus pateiks,
–    pagal galimybes apsirūpinama rekvizitu.
–    į „priėmimą“ iš karalių ir prezidentų grupių išrenkama po vieną atstovą , spaudos atstovai dalyvauja visi

.
2. Vyksta karaliaus Mindaugo ir Lietuvos prezidento susitikimas:
–    pasisveikinus, pasikeičiama nuomonėmis apie Lietuvą viduramžiais,
–    pasikeičiama nuomonėmis apie dabartinę Lietuvą,
–    vartojami kreipiniai „Jūsų karališkoji didenybe“ ir „Jūsų Ekscelencija Lietuvos prezidente“.

3. Improvizuojami dialogai apie regalijas:
–    karališkos regalijos, prezidento regalijos,
–    valstybės valdovo (vadovo) pareigos ir teisės,
–    klausimus užduoda ir spaudos atstovai (vartojamos sąvokos: skeptras, rutulys su kryžiumi, karūna, ordinai…)

4. Sugalvojami ir pateikiami klausimai karaliui:
–    apie valstybės įkūrimą(…),,
–    krikštą, krikščionybę(…),,
–    kovas dėl sosto, priešus, draugus(…),…
–    kokie buvo sprendžiami karalystės valdymo uždaviniai…

5. Sugalvojami ir pateikiami klausimai prezidentui:
–    apie Lietuvos Respubliką,
–    Prezidentūrą(…),
–    vadovavimą šaliai, kokios svarbiausios problemos sprendžiamos šiandien, …

6. Sugalvojama ir:
–    prezidentas teikia pasiūlymus karaliui,
–    karalius – prezidentui apie valstybės valdymo klausimus (kiekvienas pagal savo meto įstatymus).

7. Spaudos atstovai pasiteirauja karaliaus, kodėl jis neturėjo metraštininko. Prašo papasakoti apie istorijoje minimus faktus apie jo klastą, apgaulę, nekilnų elgesį (juk taip elgiasišiuolaikiniai paparaciai…).

8. Priėmimo pabaiga (draugiška arba nedraugiška, pvz., karalius nenorėtų gyventi šiuolaikinėje Lietuvoje… kodėl)

Kitam priėmimui atvyksta kitas karalius, kitas prezidentas, dialogas kartojamas, tačiau jau dabar viskas vyksta sklandžiau, dar įdomiau, daugiau išradingesnių klausimų…

Kitas variantas: į priėmimą gali atvykti visi karaliai ir visi prezidentai (grupė prieš grupę).

9. Pasakojimas „Jeigu aš būčiau karalius Mindaugas…“, „Jeigu aš būčiau Lietuvos prezidentas“. Surašo grupėse 5 punktus, ką jis padarytų, nuveiktų, ir 5 punktus, ką uždraustų, ko nedarytų. Sukuria ir nupiešia (sau) regalijų kiekvienai institucijai pavyzdžius.

10.  Spaudos atstovai (gali prisijungti visi norintieji) parengia straipsnį „spaudai“. Išrenkamas nuotaikingas pavadinimas (pvz.: „Sensacija!  Prezidentūroje lankėsi karalius Mindaugas“, „Karalius Mindaugas suka laiko mašinos vairą atgal į savo amžiaus Lietuvą“, „Karalius Mindaugas dėkoja Prezidentei ir žmonėms už išsaugotą Lietuvos valstybę“ ir pan.)  straipsnyje gali būti panaudojamas interviu su Prezidentu ir karaliumi Mindaugu, apipavidalinama piešiniais (gal net nuotraukomis).

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:

Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

3-4 klasės

1.      Žmogus ir gyvoji gamta.
Lietuvos laukiniai gyvūnai. Prisitaikymas prie aplinkos, mitybos grandinė. Žmogaus atsakomybė gamtai.

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:

–    Atpažinti ir nurodyti Lietuvos miškuose gyvenančius laukinius gyvūnus.
–    Nurodyti keletą gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos požymių.
–    Pasakyti, kokiu principu sudaryta paprasčiausia mitybos grandinė.
–    Domėtis Lietuvos laukinių gyvūnų įvairove.
–    Savais žodžiais nusakyti pragaištingus neprotingo žmogaus naudojimosi gamta padarinius.
–    Jausti atsakomybę už savo poelgius.

Priemonės:  knygos, enciklopedijos, vaizdinė medžiaga apie Lietuvos laukinius gyvūnus, rekvizitas inscenizacijoms (pagal galimybes), internetiniai puslapiai:
http://mumsidomu.blogas.lt/pazinkime-lietuvoje-gyvenancius-laukinius-gyvunus-3.html
http://www.lmzd.lt/lt/medziokle/medziokles-istorija/
http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/zinduoliai
http://www.bitute.lt/zurnalo-herojai/elniaragis/lietuvos-misku-karaliai.html

Užduotys

Išsiaiškinus, kokie žvėrys gyvena Lietuvos miškuose, kodėl gyvūnams patogiau gyventi bendruomenėmis, jų prisitaikymą prie gamtos sąlygų dėl išlikimo, mokiniai „organizuos“ medžioklę „fotoaparatu“ („filmavimo kamera“).

Vaikai, pasikalbėję apie medžioklę, kaip vieną iš seniausių verslų, kokie žvėrys buvo medžiojami anksčiau, kokie dabar, susiskirsto į grupeles po 4. Grupelėse aptariama, kokius žvėrelius „medžios“- fotografuos, filmuos (be tikrų fotoaparatų, filmavimo kamerų). Išsirenkamas  „medžioklės“ vadas, kuris turės kitoms grupėms pristatyti „sumedžiotus“ trofėjus. Susitariama, kiek laiko truks „medžioklė“.

1. Grupėse vadas, kartu su likusiais vaikais, kuria, repetuoja, aptaria pasirinktų miško gyventojų personažus. Pavyzdžiui, vienas mokinys vaidins vilką, kitas – voverę, trečias – lapę. Kiekvienas turi, kuo vaizdingiau suvaidinti savo rolę. Vadas „fotografuoja“: pakoreguoja, pataiso, įsiklauso į kitų argumentus, kodėl reikia būtent taip atlikti užduotį… ruošiasi pristatymui.
Paskelbus „medžioklės“ pabaigą (įspūdinga, jei tikru medžioklės ragu skelbiama pradžia ir pabaiga), kiekviena grupelė pristato savo „sumedžiotus“  žvėris: „medžioklės“ vadas sako įžanginį žodį, kaip sekėsi „medžioti“, kur „lankėsi“, kokie „miškai“ pasitaikė…, tada pristato pirmą „sumedžiotą“ žvėrį nesakydamas jo pavadinimo.  Mokinys suvaidina žvėries rolę (prisitaikymas prie gamtos, savisauga, maisto paieška, elgesys, judėjimo būdas ir t.t.) , o kitos grupės bando atspėti, koks tai žvėris. Jei mokiniai neatspėja, „medžioklės“ vadas pateikia papildomą informaciją apie tą žvėrį: dar kartą suvaidinama žvėries scena, o vadas pakomentuoja, ką jis veikia.

2. Išrenkamas įdomiausias „trofėjus“, įspūdingiausia, nuotaikingiausia „nuotrauka“…(tiems, kasįdomiausiai suvaidino – vado padėka, ar pan.)

3. Visi „žvėrys“ kviečiami prie diskusijų „kelmo“. Kiekvienas „žvėris“ turi atsakyti į įvairius klausimus, pateikiamus kitų grupių mokinių, parodo savo suvaidinto žvėries vietą mitybos grandinėje, paaiškina, kodėl.

Pavyzdys:

4. Grupėse rašomas laiškas Lietuvos Medžiotojų draugijai: aprašomos žvėrelių teisės ir medžiotojų pareigos, nurodomi neprotingo žmogaus elgesio su gamta padariniai. Išrenkamas prasmingiausias, juokingiausias, netikėčiausias laiškas.

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:

Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

3-4 klasės
1. Žmonių gyvenamoji aplinka.
Vietovės planas.


Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
–    Orientuotis aplinkoje.
–    Atpažinti ir atkurti sutartinius plano ženklus.
–    Nubraižyti pažįstamos vietovės planą.
–    Nubraižyti vietovės planą pagal duotus parametrus.
–    Kurti planus naujų miestų, miestelių „statyboms“.
–    Kurti, patiems sugalvoti plano sutartinius ženklus.
–    Kurti planus orientaciniams žaidimams, varžyboms ir kt.

Priemonės:  kartografinis (arba sportinis) savo gyvenamosios vietovės stambesnio mastelio  žemėlapis (galima pasinaudoti internetu), kompasas, 3A (gali būti ir didesnio) formato popieriaus lapai.

Užduotys

Mokiniai, pakartoję plano ženklus, susipažinę su savo vietovės planu (pagal galimybę) arba pateiktu Pasaulio pažinimo vadovėlyje, kurs naujus planus, žais mažuosius landšafto architektus.

1.      Tauraičiai yra naujas miestelis. Tauraičių gyventojai planuoja, ką statyti savo miestelyje. Jie nusprendė pastatyti kultūros rūmus pusiaukelėje tarp ežero ir miško, kaip parodyta šioje schemoje. Matavimus jie atliko tarp ženklų X.

Naudodamiesi žemiau pateikta informacija, Tauraičių miestelio plane pažymėkite parką,biblioteką ir mokyklą.

Parkasturėtų būti 200 metrų atstumu nuo ežero, kad žmonės galėtų eiti žvejoti ir maudytis. Atitinkamoje plano vietoje padėkite ženklą X ir po juo parašykite PARKAS.

Biblioteka turėtų būti bent 300 metrų atstumu, bet ne daugiau kaip 400 metrai, nuo kultūros rūmų. Atitinkamoje plano vietoje padėkite ženklą X ir po juo parašykite BIBLIOTEKA.

Mokykla turėtų būti pusiaukelėje tarp parko ir bibliotekos. Atitinkamoje plano vietoje padėkite ženklą X ir po juo parašykite MOKYKLA.

1. „Landšafto architektai“.

Mokiniai pasiskirsto grupėmis po 3 ar 4 ir kuria savo „miestą“:
–    Sugalvoja „miestui“ pavadinimą (tai galėtų būti iš grupėje dalyvaujančių vaikų vardų pirmųjų raidžių sukurtas žodis (pvz.: dalyvauja Rokas, Aneta ir Gytė – RAGučiai, GRAžiasodis ir t.t.).
Miesto pavadinimą gali sukurti ir pagal tai, kokius objektus planuos „statyti“.
–    Numato objektus ( pastatus, parkus, vandens telkinius, geležinkelius…)
–    Numato mastelį, pasaulio šalių kryptis.
–    Sukuria sutartinius ženklus.
–    Pasiskirsto komandoje darbus ir braižo planą.
–    Kiekviena grupė pristato savo „miestą“. Papasakoja, kodėl toks jo vardas, kokius objektus numatę statyti.
–    Kitų grupių mokiniai kelia klausimus, pataria, kaip, jų nuomone, būtų geriau (pvz.: kodėl nėra stadiono?, kur vaikų darželio auklėtiniai galėtų saugiai pasivaikščioti?, ką jūs padarėte kitaip, nei dabar yra mūsų mieste?..)

2. Orientacininkų varžybos.

Vaikai pasirenka vietovę (geriausiai būtų miškelis ar parkas, bet galima ir mokyklos kiemą), nubraižo, naudodami mastelį ir pasaulio šalių kryptis, planą. Plane nurodomi punktai, kuriuos reikia surasti. Punktus galima įdomiai, kūrybingai pavadinti (tai priklauso nuo plano objektų) pvz.: „Laumės akmuo“, „Akacijos burtai“ ir t.t. Sportininkai gauna planus ir išvyksta ieškoti punktų.  Punktuose budintys mokiniai „sportininko“ plane sutartiniu ženklu pažymi, kad jis atvyko į nurodytą vietą, bet punktai turi būti surandami pagal numatytą eilę, negalima pažymėti punkto, jei nerastas ankstesnis. Varžybas laimi tas, kuris greičiausiai įveikė kelią, atrado visus punktus.

3. „Lobio“ ieškotojai.

Žaidimas žaidžiamas panašiai, kaip ir orientacininkų varžybose, tik čia lobio ieško grupelės vaikų, po 3 – 4.
Lobio ieškotojai gauna planą,  kiekviena grupė – skirtingą maršrutą iki pirmo punkto (pirmas punktas –visiems tas pats). Pirmame punkte yra paslėptas planas-maršrutas į antrą punktą (kuris yra irgi visiems tas pats, tik skiriasi maršrutai) ir t.t. Grupės turi surinkti visus paslėptus maršrutus. Punktų skaičius gali būti įvairus, pagal norą. Paskutiniame punkte – „lobis“. Lobis – pagal mokytojo kūrybiškumą, svarbu, kad niekas nebūtų nuskriaustas.

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:

Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% – tiko puikiai, 50% – vidutiniškai ir t.t.)

V. Literatūra

Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, pratybų sąsiuvinis IV klasei Nr.1, Kaunas.
Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, pratybų sąsiuvinis IV klasei Nr.2, Kaunas.
Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, vadovėlis IV klasei, Kaunas.
Jonynienė, V., 1994, Pasaulis ir aš, III klasės mokytojo knyga, Kaunas.
Jonynienė, V., 1996, Pasaulis ir aš, II klasės mokytojo knyga, Kaunas.
Jonynienė, V., 2003, Vienas pasaulis, IV klasės mokytojo knyga, Kaunas.
Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, pratybų sąsiuvinis I klasei Nr. 1, Kaunas.
Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, pratybų sąsiuvinis I klasei Nr. 2, Kaunas.
Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, vadovėlis I klasei, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis II klasei Nr. 1, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis II klasei Nr. 2, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis III klasei Nr. 1, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis III klasei Nr. 2, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, vadovėlis II klasei, Kaunas.
Jonynienė, V.,2005, Mūsų pasaulis, vadovėlis III klasei, Kaunas.
Kjargaard, E., Martinėnienė, R., 1999, Neprarastas pavasaris, Vilnius,
Metodinės pasaulio pažinimo rekomendacijos: http://www.pedagogika.lt/index.php?1215831742
Monitos Leavitt, Ph.D. Educational Consultant paskaita, 2011, Vilnius.
Petty G., 2007, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008, Vilnius.
Trends in International Mathematics and Science Study 2007, 2009, Vilnius.

Susisiekite su mumis!

Jei turite Jums rūpimų klausimų, susijusių su svetainėje pateikta informacija ar pačia organizacija, esame pasiruošę į juos atsakyti.

Sending

©2019 Gabiųjų ugdymo centras. Sprendimas: VšĮ „Process Lab“ Solo Systems

Log in with your credentials

or    

Forgot your details?