Gabumų fenomeno sudėtingumas

Gabumų sąvoka nėra vienareikšmiška, nes kiekvienas gabus vaikas išsiskiria individualiomis tiek pažinimo, tiek asmenybės savybėmis. Taip pat galimi įvairūs sutrikimai (dėmesio, suvokimo, asmenybės ir kt.), kurie neleidžia atpažinti vaikų gabumų. Požiūris į gabumų kilmę, atsiskleidimo sąlygas, ugdymą nuolat keičiasi. Nėra vieno gabumų apibrėžimo, kuris tiktų visiems vaikams. Todėl bus aptariami įvairūs gabių vaikų ypatumai, apie kuriuos turėtų žinoti mokytojai, dirbantys su pradinių klasių vaikais.
Gabių vaikų atpažinimas, vertinimas ir ugdymas sudėtinga probelma, kuriai spręsti reikia įvairių kompetetingu specialsitų pastangos. Tam reikalinga mokyklos, tėvų pagalba bei palanki švietimo politika.  Pagrindinės priežastys, dėl ko gabiųjų atpažinimas tampa sudėtinga problema yra šios:
Gabumų raiškos nevienodumas. Kiekvieno vaiko gabumai pasireiškia skirtingai, jie nėra statiški ir gali pasireikšti vienoje ar keliose srityse, o taip pat iošryškėti skirtingais raidos periodais.
Gabumų fenomeno sudėtingumas. Vienų vaikų gebėjimai pastebimi iš karto, o kitų – gali likti nepastebįti dėl motyvacijos trūkumo švairių mokymosi negalių ir pan.
Gabumų apibrėžimo problema. Iki šiol nėra bendros gebėjimų sampratos nei visuotinai priimto gabumų apibrėžimo, o įvairios gabumų teorijos juos apibrėžia skirtingai ir nurodo vis kitus juos lemiančius veiksnius.
Gabių vaikų atpažinimo ir atrankos kriterijų problema. Nuo pasirinktų kriterijų priklausys, kokius vaius laikysime gabiais ir kaip juos ugdysime, kokius rinksimes vertinimo metodus ir pan. (Šimelionienė, 2008).
Gabūs vaikai gali išsiskirti savo išreikštais gebėjimais ir aukštais pasiekimais (intelektiniais, specialiaisiais, kūrybiniais, meniniais, psichomotoriniais ir kt.). Taigi, vaikas, turintis gabumų ar jų potencialą tik vienoje ar keliose srityse vis tiek yra priskiriamas prie gabiųjų.
Tokius vaikus lengva pastebėti ir esant tinkamoms sąlygoms (palanki mokyklos ir šeimos atmosfera),  jų gebėjimai dažniau ne tik atskleidžiami, bet ir tinkamai vystomi bei pastebimi, nes matomi konkretūs rezultatai.
Kita vaikų grupė, kurių gebėjimai yra potencialūs, nepastebimi dėl įvairių priežasčių (asmenybės savybių, įvairių sutrikimų, nepalankios aplinkos). Tokie vaikai neretai taip ir lieka neugdomi, į juos nekreipiamas dėmesys, jų akademiniai pasiekimai dažnai minimalūs, jie taip ir lieka nerealizavę savo gebėjimų.
Taigi, skirtingai vyksta gabių vaikų intelektinis vystymais (pavyzdžiui, vieni mokosi greičiau, kiti lėčiau, vieniems reikia daugiau pagalbos, kitiems – mažiau). Akivaizdu, kad svarbios yra ir aplinkos sąlygos, ir galimybių vystyti gabumus suteikimas. Todėl, norint tinkamai ugdyti gabius vaikus, būtina atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus:
Kokie yra gabūs vaikai?
Kokias galimybes jie jau turi aplinkoje, kurioje auga ir mokosi?
Ko mums, ugdytojams reikia ir ko mes siekiame, mokydami gabiuosius?
Kaip ir ką privalu daryti, kad būtų įgyvendintas efektyvus gabiųjų mokymas ir ugdymas? (Leavitt, 2007).