ENMokytojas, dirbdamas su moksleiviais, kuriems tenka savarankiškai spręsti įvairius mokymosi ir praktinės veiklos uždavinius, nuolat susiduria su vienokiais ar kitokiais vaikų sugebėjimais.
Tarp mūsų yra labai daug gabių vaikų, tačiau dažnai mes jų nepastebime. O juk norint išugdyti vaiko gabumus, svarbu juos anksti pažinti ir atitinkamai lavinti. Lavinimas, ugdymas paskatina naujas vaiko veiklos formas, iškelia naujų tikslų, reikalavimų, suteikia vaikui reikiamų priemonių tiems tikslams pasiekti ir šitaip ją ugdo. Tam, kad gabumai anksti pasireikštų, reikia atitinkamų ugdymo sąlygų, specialaus lavinimo. O šitai daryti turėtų specialiai parengti kvalifikuoti pedagogai, kurių dar labai trūksta.
Tam, kad vaikas pasiektų rezultatų kurioje nors srityje, reikalingos trys sąlygos:
- Gebėjimai suvokimo, gyvos vaizduotės, abstraktaus mąstymo, matematiniai, kalbos, muzikiniai ar meniniai. Bet kurie sugebėjimai turėtų būti pripažinti ir palaikomi suaugusiųjų.
- Galimybės nuo pat ankstyvos vaikystės sudaryti vaikui sąlygas intelektiniam aktyvumui reikštis, interesams patenkinti, savarankiškai spręsti problemas, gauti iš suaugusiųjų viską, ką jie turi geriausio ir padėti suvokti save kaip turintį kompetencijos ir pasitikintį žmogų.
- Galimybė atsiskleisti individualioms savybėms. Vienos vaiko savybės gali padėti lavinti sugebėjimus, o kitos trukdyti. Pavyzdžiui, vaiko lėtumas, sudarius tam tikras sąlygas, gali susilpnėti, nors visai ir neišnykti. Drovumą galima mėginti įveikti, bet drovus vaikas niekada netaps labai lengvai bendraujantis. Daugelis asmenybės savybių atsiskleidžia jau ankstyvojoje vaikystėje, todėl atsižvelgti į jas reikia kuo anksčiau (Takacs, 1986).
Koks mokytojas turėtų dirbti su gabiais vaikais?
Mokytojas turėtų būti specialiai pasirengęs darbui su gabiaisiais. Daugelyje šalių yra programos universitetuose, kur galima įgyti darbo su gabiais vaikais, mokytojo diplomą. Nors Lietuvoje kol kas tokių galimybių dar nėra, mokytojai, dalyvaujantys įvairiose programose ir projektuose, gali tokių žinių įgyti ir sėkmingai dirbti su gabiaisiais.
Taigi, mokytojas, dirbantis su gabiaisiais, turėtų:
- būti savo srities ekspertas, žinovas žinoti ir suprasti gabių vaikų asmenybinius, kognityvinius, socialinius ypatumus, emocinius poreikius ir potencialias problemas, galinčias kilti dėl skirtingos aplinkos, kurioje auga/mokosi vaikas;
- gebėti sukurti tinkamą aplinką, kuri skatintų gabius vaikus tobulinti ir vystyti savo gebėjimus;
- būti kuklus, lankstus, turėti humoro jausmą;
- mokėti tinkamai išsirinkti informaciją apie gabiuosius;
- mokėti sudaryti tinkamiausią diferencijuotą programą;
- būti netradicinė, turtingą vidinį pasaulį turinti asmenybė (Leavitt, 2007; Grakauskaitė- Karkockienė, 2003).
Gabus vaikas – turime žvelgti į vaiką kaip į „visumą“. Itin svarbu, kad į vaiką būtų žiūrimą kaip į „visumą“. Tai gerai iliustruoja optinių iliuzijų pavyzdys:
PAVEIKSLĖLIS RUOŠIAMAS
Ši optinė iliuzija, kai matome tik vieną vaizdą arba tai, ko tikimės ar norime matyti, nepastebėdami visumos. Ugdant gabius vaikus, labai svarbu matyti vaiką kaip visumą, atsiliepiant į įvairius jo poreikius ir užtikrinant sėkmingą „pilnatvišką“ vaiko ugdymą (Leavitt, 2011).
Siekiant atsiliepti į gabių vaikų poreikius, galima užduoti ir atsakyti į šiuos klausimus:
- Kokios galimybės klasėje gali būti suteiktos gabiems vaikams, kad jie galėtų atskleisti ir dalintis individualiais gebėjimais?
- Kaip mokytojas gali surasti kuo įvairesnių būdų, metodų, siekdamas atsiliepti į savo akademinius, emocinius ir kitus individualius vaikų poreikius?
- Kai tokios galimybės suteikiamos kiekvienam gabiam vaikui klasėje, kaip tai atsiliepia (nukenčia/padeda) kitų vaikų poreikiams?
- Kaip mokytojai ir tėvai galėtų labiau suvienyti jėgas ugdant vaikų gabumus klasėje ir už klasės ribų?
- Kaip galima pradėti diferencijuoti, keisti mokymo metodus reikia nuo mažų žingsnelių (pradžioje pasirinkti vieną vaiką, pradėti taikyti vieną kurį nors metodą, strategiją, pravesti kitaip vieną pamoką) (Leavitt, 2011).
Kliūtys gabumams atsiskleisti
Kas labiausiai kliudo gabumams atsiskleisti? Karnes (1986) teigimu,gabumų atsiskleidimui labiausiai kliudo:
Negatyvus požiūris į mokyklą ir mokymąsi apskritai.
Blogi santykiai su tėvais.
Nuotaikų svyravimas, depresija, vidiniai prieštaravimai.
Žemas savęs vertinimas, „pastumdėlio“ savijauta; polinkis teisintis ir aiškinti savo trūkumus, kaltės priskyrimas kitiems.
Polinkis fantazuoti.
Blogi tarpusavio santykiai, nepasitikėjimas žmonėmis.
Atkaklumo stoka, polinkis išsiblaškyti ir atidėlioti svarbius reikalus.
Priešiškumas mokytojams, vadovams.
Nuobodulys.
Savidrausmės stoka ir nesugebėjimas imtis atsakomybės (asmeninės) už savo veiksmus.
Lyderio savybių neturėjimas.
Nesugebėjimas atsipalaiduoti, linksmintis arba pernelyg didelis dėmesys malonumams.
Emocinės pusiausvyros stoka.
Jautrumas kritikai; polinkis kritikuoti kitus.
J. Freeman (1993; 2004) nurodo keturias pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria gabūs vaikai:
Priklausomybė socialiniam sluoksniui, kultūrinei mažumai. Iš žemesnio socialinio sluoksnio šeimų kilę vaikai, turi mažiau galimybių atskleisti savo sugebėjimus.
Lytis. Ir berniukai, ir mergaitės dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų priversti jausti savo gabumų ribas, o tai trukdo natūraliai skleistis jų gabumams.
Fizinė negalia ar emociniai sutrikimai.
Tinkamų mokymo programų nebuvimas. Gabiausiems kliudo sąlygų nebuvimas mokytis pagal individualią, vaiko sugebėjimus ir interesus tiksliai atitinkančią programą bei aplinka, nepastebinti ir nesistengianti pastebėti vaiko potencialių sugebėjimų.