Teorinė dalis (Lietuvių kalba)

Gabaus vaiko atpažinimas ir ugdymas

            „Žmonės, turintys ypatingų gebėjimų ar bent potencialą gabumams pasireikšti gali taip ir nugyventi savo gyvenimą niekieno neatrasti. Kartais gabūs vaikai ir jaunuoliai lieka nepastebėti vien todėl, kad jų šeimos ir artimi žmonės nelaiko jų ypatingų gebėjimų kažkuo vertingu. Kartais jų niekas nepastebi todėl, kad jiems nesuteikiamos galimybės ar neužtikrinamas lavinimas ypatingiems jų gebėjimams atskleisti“. (Hallahan D.P ir Kauffman J.M, 2003)

Gabių vaikų ugdymas Lietuvoje

            Lietuvoje gabių vaikų ugdymo problemos tik pradedamos spręsti kompleksiškai ir sistemingai. Pasaulyje analogiškos problemos sprendžiamos jau kelis dešimtmečius, kuomet buvo svarstomi gabių vaikų išskirtinumo, ypatingumo ir identifikavimo klausimai, išskiriant gabių vaikų psichologinių problemų specifiškumą: „gabūs vaikai, kaip ir specialiųjų poreikių vaikai, yra labai skirtingi – skirtingas gabumų išreiškimo laipsnis, skirtingos gabumų komponentų kombinacijos, – todėl kiekvienam gabiam vaikui reikalingas individualizuotas, geriausiai jo gabumus atitinkantis ugdymas“ (Silverman L. K, 2005).

            „Gabių ir talentingų vaikų ugdymo“ (2009) programoje teigiama, kad „šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuojama, kaip atpažinti gabius vaikus, <…> mokytojai subjektyviai taiko įvairius gabumų atpažinimo kriterijus ir <…> švietimo pagalbos specialistai negali kompetetingai atlikti psichologinio ir pedagoginio gabaus vaiko vertinimo, trūksta standartizuotų metodikų bendriems ir specialiems gebėjimams, kūrybiškumui įvertinti“.

            Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 1 priede (toliau BP) nurodoma, kad lietuvių kalba „yra ypatinga – ji ne tik dalykas, kurio mokoma(si), bet ir priemonė kitiems dalykams mokytis“ (2008). Mokant lietuvių kalbos siekiama išugdyti mokinio gebėjimą suvokti, interpretuoti ir kurti įvairių stilių, lygmenų tekstus, gebėti reikšti įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybingai plėtoti kultūros palikimą.

            Lietuvių kalbos mokymo uždaviniai priklauso ne tik nuo mokomosios medžiagos pobūdžio, bet ir nuo mokinių amžiaus, jų interesų, poreikių, gebėjimų ir kt. ypatumų.

            Kalbiniai gebėjimai ir įgūdžiai reikalingi mokinio komunikacinės kultūros ugdymui(si), asmenybės tobulėjimui. Nors pripažįstama, kad gabumai yra įgimti, tačiau labai svarbu ne tik juos laiku pastebėti, bet ir lavinti, puoselėti, išskleisti, nuolat sudarant kūrybiškumo reikalaujančias situacijas. Tai įrodyta moksliniais tyrimais. Štai vienas pavyzdžių:

            „Buvo stebimi <…> gabūs mokytojai, dirbantys su talentingais vaikais, ir nustatyta, kad šie mokytojai mažiau pateikia savo mokiniams informacijos. Jie daugiau laiko skiria mokinių klausinėjimui, o ne nurodymams. Jie dažnai iš karto neatsako į mokinių klausimus, o peradresuoja juos atgal mokiniams, klausdami: „O kaip jums atrodo?“ Jų klausimai dažnai divergentiniai („Kas atsitiktų, jei…?“). Jie dažnai klausia mokinių: „Kaip tu čia sugalvojai?“ Jie neįpratę prie vertinančio grįžtamojo ryšio. Jie susidomėję klausosi mokinių atsakymų ir sugeba nevertinti. Žinoma, to rezultatas – mokiniai linkę vertinti patys save. <…> Jie (mokytojai) yra ne informacijos perteikėjai, instruktoriai ir vertintojai, o vadovai ir patarėjai“ (Gage N.L., Berliner D.C., 1994).

            Pavyzdys: Ruseckienės L. (2001) teigimu, pamoka – „klausinėjimo ir atsakinėjimo žaidimas“, kuriame klausinėja mokiniai, tačiau tam reikalingas išlavintas probleminis mąstymas, kuriantis smalsumo ir įdomumo atmosferą, kai mokiniai „provokuojami“ ginčytis, diskutuoti, patys ieškoti atsakymų, aiškintis ir pan. Atsižvelgiant į gabaus mokinio kalbinę, kultūrinę ir socialinę patirtį, parenkamos tinkamos žaidybinės situacijos, kad jis galėtų įgyti komunikavimo ir kultūrinės kompetencijos pradmenis, kurie reikalingi ne tik mokomajai ir asmeninei veiklai pradinėje mokykloje, bet ir tolesniam ugdymui(si) dalykinėje sistemoje.

            Labai reikšmingu ugdant vaiką – kūrėją laikomas kalbos ugdymo komponentas, nes kūrybinės užduotys, t.y. praktinė mokinių veikla, – svarbi ugdymo proceso dalis. Kuriama ne tik kūrybingumą skatinanti aplinka (atmosfera), bet ir sudaroma galimybė mokytis kūrybingo elgesio stebint, kai patiriamos teigiamos kūrybinės emocijos bei ugdomos kūrybinės nuostatos. Kūrybingumo ugdymas siejamas su mokinių kalbinės kompetencijos ugdymu. Ugdant gabius mokinius, ypač svarbu sudaryti sąlygas atskleisti įgimtus gebėjimus ir juos intensyviai plėtoti, individualiai atsižvelgiant į kiekvieno mokinio intelektines galimybes, kūrybiškumo pobūdį ir polinkius.

Susisiekite su mumis!

Jei turite Jums rūpimų klausimų, susijusių su svetainėje pateikta informacija ar pačia organizacija, esame pasiruošę į juos atsakyti.

Sending

©2019 Gabiųjų ugdymo centras. Sprendimas: VšĮ „Process Lab“ Solo Systems

Log in with your credentials

or    

Forgot your details?