Simonas Petkevičius iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos 11 e klasės, dalyvavo tarptautinėje pasaulio jaunimo konferencijoje ,,Sustainergy 4″, kuri vyko Izraelyje Tel Avivo ir Kibbutz Ketura miestuose. Čia jaunimas iš viso pasaulio apjungęs savo gabumus, žinias ir kūrybiškumą sprendė aktualias, su aplinkos išsaugojimu, susijusias problemas.
Konferencijos tikslas: skatinti jaunimą domėtis ir dirbti atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Jaunimas iš Izraelio ir viso pasaulio turėjo panaudoti savo žinias ir sukurti unikalų projektą, kuris padėtų išspręsti įvairias aplinkosaugines ar gyvenamųjų vietų problemas. Šiais metais projekto tema, kuri buvo: išmanūs, nepriklausomi nuo centrinių sistemų (vandentiekio, elektros ir pan.), įrenginiai, padėsiantys atokiose gyvenvietėse ar nelaimių ištiktose vietovėse.
Simonas Petkevičius dalijasi įspūdžiais apie konferenciją:
,,2016 m. lapkričio 22-29 dalyvavau Izraelyje vykusioje jaunimo atsinaujinančių energetikos šaltinių konferencijoje/konkurse. Ši „Sustainergy 4“ konferencija organizuojama jau ketvirtą kartą. Izraelyje praleidau 7 dienas.
Atvykęs į viešbutį ir susitikęs su kitais dalyviais iš įvairiausių šalių, supratau, kad tai bus išskirtinė patirtis. Vos įžengęs į kambarį ir susipažinęs su ten jau buvusiais dalyviais, susidariau gerą įspūdį. Visi dalyvavę paaugliai buvo motyvuoti, draugiški ir svarbiausia – pasiruošę imtis mokslinio darbo. Su visais dalyviais lengvai galėjau rasti bendrą kalbą įvairiausiomis temomis: nuo gravitacinių bangų atradimo praeitais metais iki Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų. Nors ten buvome susirinkę varžytis dėl projekto laimėtojo, didelės konfrontacijos tarp dalyvių nebuvo. Konferencijos dalyviai buvo tolerantiški vieni kitiems – prireikus pagalbos, visuomet padėdavome savo konkurentams. Šių metų konferencijos/konkurso pagrindinė tema buvo „off-grid systems“ (t. y. prie centrinio tinklo neprijungtos sistemos).
Konferencijai turėjome ruoštis dar gerokai prieš jai prasidedant. Per 3 mėnesius (nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio pabaigos), mes turėjome parengti projektą, kuris būtų draugiškas gamtai ir išspręstų arba palengvintų nuošalioms gyvenvietėms, neturinčioms priėjimo prie elektros ar dujų centrinio tinklo, kylančias problemas.
Nuvykę į Izraelį, prieš pradėdami dirbti prie projektų ne virtualioje erdvėje, tam, kad geriau suprastume apie gyvenimą be šiuolaikinių patogumų (nuolatinės elektros, centrinio šildymo ir pan.), mus nuvežė į beduinų gyvenvietę, kurioje mums pristatė beduinų gyvenimo ypatumus, jų patiriamus sunkumus ir problemas. Pabuvus tokioje gyvenvietėje, mums kilo dar daugiau minčių, kaip dar galėtume patobulinti savo projektą. Taip pat aplankėme gyvenvietę, kurioje visi pastatai yra pastatyti iš toje vietoje randamų arba iš perdirbtų medžiagų. Ten gyvenantys žmonės surenka ir panaudoja viską, ką įmanoma, ir naudoja kaip trąšas arba pritaiko kitiems įrenginiams.
Didžiausią laiko dalį Kibbutz Ketura, kuriame gyvenome, dirbome prie projekto ir ruošiamės jo pristatymui konferencijoje. Visi buvome suskirstyti į komandas. Mano komandos projekto tema – vandens transportavimas ir valymas. Sukūrėme siurblio prototipą, kuris su minimaliomis elektros sąnaudomis, gautomis iš saulės kolektoriaus, galėtų vandenį iš šulinio pakelti į tam tikrą aukštį ir jį išvalyti. Šis mūsų komandos projektas laimėjo 3-iąją vietą iš 11-os dalyvavusių komandų.
Tarptautinės atsinaujinančios energetikos konferencijos metu Eilate, kurioje dalyvavo Izraelio energetikos ministras ir kiti garbūs politikai, mokslininkai, buvome apdovanoti įsteigtais prizais. Iš visos kelionės turbūt didžiausią įspūdį padarė žmonės, kurie turi užsibrėžę labai ambicingus ateities planus ir, manau, kad jie tikrai prisidės prie ateities inovacijų mokslo srityje“.